Praėjusią savaitę, prie LR Seimo pastato, kur buvę kur nebuvę, susirinko nemažas pulkelis narkomanų, panūdusių dar didesnio kvaišalų prieinamumo, negu šiandieninė situacija. Moraliniai skurdžiai reikalavo, jog būtų legalizuota marichuana (ko dar jie trokšta, težino tik jie patys, tačiau neabejojame – tai tik maža dalis atskleistų norų), lyg kokioje tolerancijos ir humanizmo citadelėje Olandijoje…
“Vienas akcijos organizatorių pasakojo, jog pirmas žingsnis – kanapių vartojimą išbraukti iš draudžiamos veiklos sąrašo.
Susirinkusieji ragino pasidomėti mokslininkų išvadomis, teigiančiomis, jog legalūs svaigalai – tabakas, alkoholis – kur kas žalingesni nei rūkomos kanapės.
„Mes per Užgavėnes palaikome kanapinį. Lašininis simbolizuoja alkoholio kultūrą, o kanapės – gamtą, mūsų protėvių puoselėtą augalą“, – teigė vienas akcijos dalyvių.”
Mes pritariame šiam narkomanui toje vietoje, kur jis veblena, jog alkoholis pavojingesnis nei “žolė”. Todėl, tautos ir rasės dvasinės ir fizinės sveikatos vardan, siūlome uždrausti ir alkoholį 
O apie “junkie’ių” argumentus apie “mūsų protėvių puoselėtą augalą” tegalime pasakyti tik tiek, jog tokių asmenų kalbos apie protėvius tik daro gėdą praeities kartoms.
Pažiūrėkite į šias akis ir išvysite mirštančią baltają rasę.
This slideshow requires JavaScript.
Tačiau viso šito įrašo idėja yra ne tame, jog grupelė egoistų neberado kito būdo pasireikšti šiame pasaulyje, o tai, kokios reakcijos ši akcija susilaukė iš valstybės. O reakcijos ji nesulaukė jokios. Penkiasdešimt narkomanų, neturėdami jokio leidimo, susirinko prie Seimo rūmų, ir į tai nebuvo sureaguota nei vienu policininko žvilgsniu. O dabar įsivaizduokite penkiasdešimt nacionalistų, staiga susirenkančių prie Seimo su trispalvėmis (be Bob Marley) ir savais reikalavimais… Manau valdžios reakcija visiems aiški.
Dabartinė vadinamoji „Lietuvos Respublika“ – tai „parlamentinė demokratinė respublika“, „visavertė Europos Sąjungos ir NATO narė“, „pasaulio bendruomenės dalis“… Ką tai praktiškai reiškia pačiai lietuvių tautai? Visada turime turėti omeny, kad valstybė, santvarka, yra forma, o tauta, rasė – tai turinys, kad turiniui būtinai reikalinga forma, tačiau forma privalo tarnauti turinio išsaugojimui. Pati dabartinės sistemos ideologija, kuri grįsta liberaliosios demokratijos teoriniais postulatais praktiškai yra buržuazinių sluoksnių kapitalo diktatūra – plutokratija, kuriai nesvarbios jokios rasinės, tautinės, ar moralinės bei dvasinės vertybės, o svarbiausias – pinigas ir jį generuojantis „laisvosios darbo rinkos“ išnaudojimas. Ar reikia stebėtis, kad dabartiniame režime, kuris netgi nepripažįsta tikrosios – etninės tautos sąvokos, kaip bet kokio sveiko valstybingumo pagrindo, socialiai ir dvasiškai nėra tautinės bendruomenės, o tėra paprasčiausia kapitalistine sistema grindžiama klasinė minios asociacija? Visiškai nereikia stebėtis, kad santvarka, kuri masėms pristato tik materializmą, hedonizmą, atomizuotą individualizmą ir mamonos kultą negali sukurti bendruomenės, kadangi bendruomenė reikalauja asmeninio intereso pajungimo bendrai gerovei, o tai tegali išplaukti iš bendrų principų ir vertybių. Pilnavertį gyvenimą gyvenanti tauta yra tautinė bendruomenė, o degeneravusi tautinė bendruomenė – tai internacionaliniam kapitalui pavaldi minia. 
