Alkoholis ir kūrybiškumas

Alkoholis mažina intelektą. Iki N. Chruščiovo Rusijoje, kol nebuvo alkoholizmo, moksleivių intelektas buvo aukščiausias pasaulyje. Dabar, kai moksleiviai per pertraukas skvereliuose geria alų, esame vos ne šimtojoje vietoje pagal moksleivių intelektą. Kur priežastis?

Į Novosibirsko akademinį miestelį atvažiavo Tomsko universiteto prof. L. Popovas. Jis kalbėjo apie alkoholio, emocijų ir kūrybos ryšį. Paskaitos esmė labai paprasta.

Kūryba susijusi su fiziologija. Žmogui siūlomas uždavinys: kiek bus du kart du? Atsako: keturi. Ar tai kūryba? Žinoma, kad ne. Šis ir kiti panašūs atsakymai įrašyti galvoje. Bet kai žmogus gauna uždavinį, kurio atsakymo galvoje nėra, tada prasideda kūryba. Koordinačių sistemos abscisių ašyje galime atidėti laiką, o ordinačių ašyje emocijas. Žmogus, gavęs užduotį, pradeda ieškoti atsakymo. Tai gerai matyti egzamino metu, kai užduodamas klausimas, apie kurį nebuvo kalbėta nei paskaitose, nei seminaruose. Tada reikia kažką suvokti, ieškoti atsakymo, kurio galvoje nėra. Čia prasideda kūryba.

Galvoje yra mažas organas, vadinamas hipotalamusu arba pagumbrio liauka. Jie reguliuoja emocinę žmogaus būseną. Pagumbrio liauka duoda įsakymą ir į kraują išsiskiria noradrenalinas. Šis hormonas (stresinis) sukelia neigiamas emocijas. Žmogaus emocinė būsena ima blogėti. Žmogus ieško, pyksta, galvoja, – juk reikia surasti atsakymą. Ir staiga, kažkokiu tai momentu, kuris vadinamas nušvitimo akimirka, į darbą įsijungia visi 15 milijardų neuronų. Ir jie suranda atsakymą, kurio galvoje nebuvo. Tuojau pat pagumbrio liauka duoda įsakymą ir į kraują išmetama daug serotonino, atsakingo už teigiamas emocijas. Nušvitimo metu emocijų kreivė iš karto šoka aukštyn į pliusą, o vėliau pamažu nusileidžia. Ši staigiai į viršų kylanti ir pamažu krintanti kreivė yra nušvitimo kreivė (rodo brėžinį).

Nušvitimo momentą registruoja ir prietaisai – odos varža ant smiliaus jo metu sumažėja du kartus. Taip kūryba yra susieta su fiziologija.

Išgerta stiklinė vyno ar bokalas alaus dviem savaitėm blokuoja hipotalamuso veiklą. Toks žmogus dvi savaites kūrybos atžvilgiu yra žemiau beždžionės. Ir beždžionės suranda kažką nauja, o išgėręs žmogus gali maitintis tik senomis žiniomis. O jeigu jis kartą per dvi savaites gers alų, jam visiškai išnyksta kūrybiniai sugebėjimai.

Maskvos universitete atliko įdomų bandymą: studijavo žiurkių kūrybines galimybes. Paėmė 20 žiurkių ir padalijo pusiau. Vieną dešimtį maitino ir girdė vandeniu, o kitą dešimtį maitino ir girdė alumi. Stebėjo, kaip skirsis jų kūrybinės galimybės. Eksperimentas labai paprastas. Visą parą nemaitintą žiurkę patalpina prieš labirintą, susuktą pagal laikrodžio rodyklę. Tame labirinte yra 4 aklitakiai, o labirinto centre padėtas rūkytų lašinių kąsnelis. Atidaro užtvarą, alkana žiurkė, jausdama lašinius, įbėga į labirintą ir ieško. Sekundometru matuojama, per kiek laiko žiurkė atras lašinius. Blaivi žiurkė pirmuoju bandymu lašinius surado per 15 sekundžių. Ją vėl į narvą ir kartoja iš naujo. Antrą kartą žiurkė lašinius surado per 14 sekundžių, trečią – per trylika, ketvirtą – per 12 sekundžių. Žiurkė įsimena. Penktąjį kartą žiurkė susivokė, įvyko kūrybinis aktas, ji suprato, kad nėra reikalo lįsti į tuos aklitakius, – suk tik į dešinę pusę ir lašiniai tavo. Per pusę sekundės ji jau rasdavo lašinius. Žiurkė išmoko.

Tada užduotį pasunkino: įleido ją į tokį pat labirintą, bet susuktą prieš laikrodžio rodyklę. Pirmuoju bandymu žiurkė rado lašinius po 18 sekundžių, antruoju – per penkiolika, o per trečią bandymą žiurkė vėl suvokė, kad nereikia lįsti į aklitakius ir lašinius pasiekė per pusę sekundės. Tai kūrybinis aktas.

Po to tikrino alumi girdomų žiurkių kūrybines galimybes. Paveiktos alkoholio žiurkės, net ir alkanos, ne taip noriai ieškojo maisto. Kartais žiurkė nosimi įsiremdavo į aklitakį ir ten stovėjo, badė nosimi sieną, ją net reikėjo liniuote iš ten išstumti, kad ji imtų ieškoti. Pirmuoju bandymu alkoholio paveikta žiurkė iki lašinių atbėgo per 90 sekundžių. Antru bandymu per 110, trečiu per 90, ketvirtu per 120 sekundžių. Kiekvieną kartą žiurkė ėjo tarsi pirmą kartą ir nieko nesuvokė. Kai alkoholio paveiktą žiurkę įleido į prieš laikrodžio rodyklę susuktą labirintą, prasidėjo dar įdomesni dalykai. Pirmuoju bandymu žiurkė rado lašinius per 100 sekundžių, antruoju per 150, trečiuoju per 200. Žiurkė į tą labirintą eidavo vis nenoriau ir nenoriau. Ji tarsi protestavo: na kaip čia dabar šitaip, aš pripratau kitaip. Alkoholio paveikta žiurkė nenorėjo priimti nieko naujo.

Fizikas teoretikas L. Landau savo knygoje rašo: Kartą per Naujus Metus mane įkalbėjo išgerti taurę šampano. Po to visą mėnesį negalėjau normaliai dirbti. Mano galva nedirbo kūrybiškai. Tik po mėnesio vėl galėjau dirbti kaip fizikas teoretikas.

Mus kvailina šampanu, alumi. Pakanka kas dvi savaitės išgerti taurę šampano ar bokalą alaus, ir kūrybinės galimybės išnyksta.

Iš Vladimiro Ždanovo paskaitų ciklo

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s