Kontrkultūra ir Bilderbergas

Atviras, nors ir nepaskelbtas kultūrinis karas prieš Amerikos jaunimą iš tiesų prasidėjo 1967 metais, kai siekdamas savo tikslų Bilderbergo klubas pradėjo organizuoti koncertus atvirame ore. Dėk šio slapto ginklo, jam pavyko pritraukti daugiau kaip 4 mln paauglių į taip vadinamus „festivalius“. To nesuvokdami, jauni žmonės tapo puikiai suplanuoto eksperimento su masišku narkotikų panaudojimu, aukomis (1). Tokie haliucogenai kaip metilendioksamfetaminas, fenciklidinas, dimetiltriptaminas, LSD-25 (lizergino rūgšties diatilamidas) kurio naudojimą propagavo „Bitlai“ (2), buvo laisvai platinami koncertų metu. Praeis visai nedaug laiko ir 50 mln žmonių, aplankiusių šiuos koncertus (tada jiems buvo nuo 10 iki 25 metų amžiaus) sugrįš namo, tapę naujosios narkotikų kultūros pasiuntiniais. Kultūros, kuri galiausia buvo pavadinta niu-eidžu. Haliucogeniniai narkotikai yra psichotomimetiški, t.y. imituojantys tam tikrus psichozės bruožus. Po jų pavartojimo bet kuris žmogus gali laikinai įgyti psichozės, tame tarpe šizofrenijos simptomus. Dauguma iš vartojusių haliucogenus patyrė asmenybės pasikeitimus, kas sukėlė suvokimo pažeidimus.

Sąmoningas LSD naudojimas ir kontroliuojama aplinka, kurią narkotikas lėmė, buvo neatsitiktiniai, o numatyti. Tavistokas turėjo pilną kompleksą tyrimų apie ryšių tarp smegenų ir elgesio pokyčius, kuriuos sukelia haliucogeniniai narkotikai. Vėliau duomenys, gauti šio tyrimo metu, buvo panaudoti MTV ir radijo stotyse, kurios transliavo muzikos kūrinius, tapusius klasika – 15-20 metų senumo hitus, orientuodamos į juos suaugusią publiką. Atlikti tyrimai patvirtino, kad muzikinis kūrinys, susijęs su ankstyvuoju žmogaus gyvenimo laikotarpiu ir išgirstas jau suaugus, gali sukelti prisiminimus i asociacijas su vaikyste ir jaunyste. Kai žmogus vėl girdi tą ar aną dainą, jo sąmonėje iškyla konkretūs prisiminimai, sukeldami pojūtį, kad jis persikėlė į ankstesnius laikus. Šis mechanizmas identiškas veikimui narkotikų, kurie perkelia mus į kitą realybę.

Skaityti visą straipsnį…

Nepaisant pasitaikančių lepsusų, skatinančių apie visą rašinį galvot kaip apie paranojinę tragikomedišką pasakėlę, jeigu atsirinkus normalią infromaciją nuo šlamšto, įdomių dalykų galima rasti…

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s