Paprastas pasirinkimas: alkoholis ar gyvenimas?

Alkoholis ar geras virškinimas?

Greičiausiai daugelis žmonių, mėgstančių „saikingai išgerti“, vis dėlto paprieštaraus. Juk truputį išgerti galima? Nuo tiek nieko neatsitiks… Nedidelis suvartoto alkoholio kiekis dar niekam nepakenkė… O kokia gi yra ta saugi dozė? Visai įmanoma, kad tokio kiekio iš viso neegzistuoja. Jeigu moteris kasdien suvartoja vos po 50 ml degtinės (vyrų atveju dozė būtų dvigubai didesnė – 100 ml), tai gali paskatinti bakterijų augimą (SIBO) ir dauginimąsi plonojoje žarnoje. Atrodytų, o kas čia blogo? Juk daugelis tikina, kad nedidelis suvartoto alkoholio kiekis tik gerina virškinimą… Deja, bėgant laikui, tai gali baigtis rimtais nemalonumais – pavyzdžiui, ima pūsti pilvą, prasideda meteorizmas, skausmai, vidurių užkietėjimas ir diarėja. Ar tai tikrai gero virškinimo kaina? Ar norite tiek mokėti už „saikingą malonumą“?

Paprastai plonojoje žarnoje yra palyginti nedaug bakterijų (kas kita – storoji žarna). Pacientų, kurių medicininėje kortelėje įrašomas trumpinys SIBO, plonojoje žarnoje galima aptikti neįtikėtinai daug bakterijų. Savaime suprantama, kad visa tai nepraeina be pasekmių, žmogaus organizmas dėl to nukenčia. Mikroorganizmai praryja per daug maistinių medžiagų, tad galiausiai mūsų organizmui jų ima smarkiai trūkti, ilgainiui išsivysto nepakankamumas. Be viso to, maistinių medžiagų plonojoje žarnoje skaidymo metu susidaro labai daug dujų, žmogus ima skųstis meteorizmu.

Tiesa ta, kad 95 % šiame tyrime dalyvavusių asmenų, saikingai vartojusių alkoholį (kartais – netgi mažiau nei po 50 ml degtinės per dieną), nesugebėjo išvengti virškinamojo trakto dispepsijos.

Alkoholis ar ilgi gyvenimo metai?

Apie tai, kad alkoholis yra vienas iš kancerogenų, daugelis iš jūsų tikriausiai taip pat esate girdėję. Jo vartojimas gali baigtis viršutinių virškinamojo trakto segmentų vėžiu, kepenų, tiesiosios žarnos arba pieno liaukos (krūties) vėžiu. Visa tai nutinka todėl, kad acetaldehidas, pagrindinis alkoholio metabolitas, vaidina svarbų vaidmenį DNR pažeidimuose ir piktybinių navikų susidaryme.

Neseniai atliktas tyrimas, kurio metu naudotos žmogaus ląstelės, nustatė ryšį tarp alkoholio metabolizmo (acetaldehido) ir pieno liaukų bei kepenų ląstelių DNR pažeidimų. Rezultatai buvo publikuoti žurnale „Alkoholizmas: klinikiniai ir eksperimentiniai tyrimai“.

Kai alkoholis ima dalyvauti organizmo medžiagų apykaitos procese, jis virsta acetaldehidu – chemine medžiaga, kuri savo struktūra panaši į gerai visiems žinomą kancerogeną formaldehidą. Eksperimentų metu buvo nustatyta, kad acetaldehidas gali sukelti DNR pažeidimus ir chromosomų anomalijas ląstelių kultūrose.

Jei kalbėtume apie didžiąją daugumą atvejų, acetaldehidas dėl fermento aldehido dehidrogenazės-2 greitai virsta acetatu, sąlyginai nekenksminga medžiaga. Tačiau dėl šio fermento trūkumo arba visiško nebuvimo organizmas negali neutralizuoti toksinio acetaldehido poveikio. Kancerogeninis acetaldehido poveikis pasireiškia netgi vartojant įprastas ir nedideles alkoholio dozes. Ar tikrai verta taip rizikuoti savo sveikata?

Alkoholis ar sveikas protas?

Atrodytų, kas per palyginimas? Deja, labai dažnai galima pastebėti vieną labai nemalonų ir visiems puikiai pažįstamą dalyką: netgi gana protingi žmonės pavartoję alkoholinių gėrimų ima elgtis visiškai neadekvačiai, pradeda krėsti įvairias kvailystes – tokias, kokios, atrodytų, blaivam žmogui ir į galvą neateitų. Kokios šio reiškinio priežastys? Kas iš tiesų vyksta alkoholinius gėrimus vartojančio žmogaus smegenyse?

Misūrio valstijos universiteto mokslininkai yra įsitikinę, kad alkoholis galvos smegenyse slopina signalus, kurie įspėja žmogų apie tai, kad jis daro kokią nors klaidą. Dėl šios priežasties galų gale nustojama save kontroliuoti. Psichologijos profesorius Briusas Bartlou tai paaiškina šitaip: „Mūsų tyrimai, žinoma, nėra pirmi, kuriais įrodyta, jog alkoholis slopina pavojaus signalus. Tačiau, skirtingai nei kiti mokslininkai, mes išsiaiškinome, jog alkoholis daro įtaką klaidų suvokimui. Kitaip tariant, žmogus nebesuka sau galvos dėl to, kad jas daro“.

Kadangi alkoholis mažina nerimo jausmą, jis lengvai pelnė gana stipraus antidepresanto titulą. Tačiau lazda visada turi du galus – yra ir šalutinis poveikis (piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais žmogus nustoja save kontroliuoti, ima daryti daug daugiau klaidų, o juk būtent jų kontroliavimas ir suvokimas yra labai svarbus vystymosi ir mokymosi veiksnys).

Gana dažnai galima išgirsti raminimus, kad nedidelės suvartojamo alkoholio dozės yra naudingos širdies ir kraujagyslių sistemai, kitų organų veiklai. Vis dėlto tenka pripažinti, kad nemaža dalis žmonių labai blogai įsivaizduoja, ką reiškia frazė „saikingai vartoti alkoholį“. Kita vertus, kaip mes jau ir įsitikinome, netgi saikingas alkoholio vartojimas turi savo kainą.

Sveikata.lt 

Reklama

One response

  1. mara

    Nuo alkoholio nerimas gali tik stiprėti, kaip šalutinis poveikis, todėl asocialūs alkašai visada mušasi tarpusavy ir negali ramiai gyvent

    2012/04/23 02:32

Parašykite komentarą

Įveskite savo duomenis žemiau arba prisijunkite per socialinį tinklą:

WordPress.com Logo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo WordPress.com paskyra. Atsijungti / Keisti )

Twitter picture

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Twitter paskyra. Atsijungti / Keisti )

Facebook photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Facebook paskyra. Atsijungti / Keisti )

Google+ photo

Jūs komentuojate naudodamiesi savo Google+ paskyra. Atsijungti / Keisti )

Connecting to %s