Jei viską vadintume savo vardais (tęsinys)
Kas gi nutinka mūsų organizmui, kai alkoholį vartojame kaip gėrimą? Pažvelkime, kokias išvadas apie alkoholio vartojimą padarė mokslininkai. Ir pirmiausiai – viena iš kompetentingiausių sveikatos organizacijų – Pasaulinė Sveikatos Organizacija.
Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) – vadovaujanti ir koordinuojanti tarptautinę sveikatą valdžia Jungtinėse Tautose. Joje dirba daugiau nei 8000 visuomenės sveikatos ekspertų. Jie ruošia sveikatos rekomendacijas ir standartus bei padeda šalims spręsti visuomenės sveikatos problemas.
1975 metais Pasaulinė Sveikatos Organizacija 28 sesijos metu pripažino alkoholį narkotiku, žalojančiu žmonių sveikatą. Tai labai svarbi mokslininkų išvada, kuri padaryta, remiantis išsamiais daugiamečiais tyrimais.
Štai kokias griaunančias savybes įgauna alkoholis, kai naudojamas ne pagal paskirtį, o kaip gėrimas:
– Turi narkotinę savybę – po kelių alkoholio pavartojimų išsivysto prisirišimas, vadinamas alkoholine priklausomybe.
– Tai psichoaktyvūs (veikiantys psichiką) narkotikai, veikiantys centrinę nervų sistemą ir keičiantys smegenų funkcijas: kinta nuovoka (įžvalgumas), sąmoningumas, nuotaika, gebėjimas suprasti, elgesys.
– Gyvam organizmui alkoholis – stipriai veikiantis nuodas: mutageninis, neurotropinis, protoplazminis, kancerogeninis ir t.t..
– Toksinė dozė alkoholio smegenims – 19 gramų etanolio, kepenims – 90 gramų etanolio per parą, jo poveikis išlieka nuo 8 iki 20 parų. Jei sveikas žmogus su sveikomis kepenimis, inkstais ir smegenimis kasdien išgers tokią dozę, tai priklausomybė alkoholiui išsivystys per 7-12 mėnesių, o po poros tokio vartojimo mėnesių pradės didinti dozę.
– PSO: alkoholinė priklausomybė išsivysto, kai savaitinė išgeriamo alkoholio dozė – 150 ml stipresnių nei 25 laipsniai gėrimų. Alkoholizmas greičiausiai išsivysto vartojant silpnus alkoholinius gėrimus. Atminkime, kad bet koks gėrimas, turintis virš 1,5% yra alkoholinis gėrimas!
– Alkoholiui organizme rūgštėjant, formuojasi nuodinga medžiaga – acetaldehidas, kuris sukelia chronišką organizmo intoksikaciją – acidozę. Ypač stiprų poveikį acetaldehidas daro ląstelių sienelėms – stimuliuoja aterosklerozę, alkoholinį hepatitą, alkoholinę encefalopatiją.
– Įlašinus spirito į kraują, jis sutraukiamas akimirksniu, tuo tarpu natūraliai sveiko žmogaus kraujas sukreša per 10-15 minučių. (daugiau…)
Jei viską vadintume savo vardais (via ruvi.lt)
Tuomet, žinoma, nebūtų tiek painiavos ir klaidų mūsų gyvenime. Viena iš daugiausiai apaugusių mitais sričių – alkoholio vartojimas. Jis jau siejamas ir su kultūringumu, ir su taurumu, ir su sveikata, ir su švente, t.y., alkoholiui suteiktos nebūtos savybės, kuriomis ilgainiui žmonės patiki.
O kas būtų, jei viską, kas susiję su alkoholiu, vadintume savo vardais? Pabandykime išsiaiškinti, kur esame suklaidinti. Pradėkime nuo naudingų (taip, yra ir tokios!) alkoholio savybių – tam, kad susidarytume kuo aiškesnį vaizdą.
Taigi:
(daugiau…)
Manto laiškas blogo STRAIGHT EDGE LIETUVA skaitytojams
Siunčiu jums ištrauką iš savo dienoraščio. Iš tikro nesvarbu, kada jis buvo parašytas. Prašau jį paskelbti kovo 11 dienos rytą, kad žmonės, eisiantys eisenoje, spėtų šį tekstą perskaityti.
20xx.03.11
Atsikėliau anksti, kaip ir visada. Pasidariau mankštą ir prasibėgau, nesutikdamas daugiabučių rajone daugiau nieko, kas sportuotų. Bebėgant sutikau tik porą girtų studentų ir jauną merginą, panašią į prostitute, kuri tikriausiai ėjo namo po to, kai visą naktį tenkino klientą. Šlykštus vaizdas, kurį matau beveik kiekvieną savaitgalį, bėgiodamas anksti ryte šiame rajone. Tas pats ir kovo 11 rytą, tik šįkart prostitutė ėjo pro daugiabučius, ant kurių plevėsavo Lietuvos vėliava. Tikra kapitalistinės demokratinės Lietuvos iliustracija-girti studentai ir prostitutė Lietuvos vėliavos fone.
Jau praėjo lygiai 2 metai, kai aš gimiau iš naujo ir nebeesu šios valstybės, šios demokratinės ganyklos bendrapilietis. Visai nedaug, palyginus su tuo, kad apdujęs ir kvailinamas gyvenau daugiau nei 22 metus. Kiek atsimenu, didžiąją dalį savo laiko iki susiprotėjimo praleisdavau kvailoms pramogoms: krepšinio rungtynių stebėjimui, kvailų filmų žiūrėjimui, betiksliam bendravimui su kvailais žmonėmis, ėjimui į kvailus koncertus ir t.t. Bet daugiausia mano laiko ir pinigų atimdavo gėrimas. Gėrimas su šeima, gėrimas su draugais, gėrimas be tikslo. Vis atsirasdavo kokia nors proga išgerti. Nesvarbu ar tai pirmadienis, ar penktadienis, ar šventė, ar ne. Tiesiog gerdavau, kadangi neturėjau jokio tikslo gyvenime. Prie viso to, dar ir rūkydavau. Daug. Visa tai man atsiminus darosi šlykštu. Kaip aš galėjau apkvaitęs nuo šių narkotikų gyventi laisvą gyvenimą? Kiekvieną kartą, kuomet man į galvą grįžta prisiminimai apie senąjį savo gyvenimą, man kyla džiaugsmas. Džiaugsmas dėl to, kad sugebėjau išlipti iš to šūdo, kurį dauguma vadina gyvenimu. Ar tai gyvenimas? Kai esi silpnas, tikintis sistemos melu, neturintis tikslo gyvenime ir plaukiantis pasroviui su girta minia. O svarbiausia, taip gyvendamas padedi tiems, kas ir valdo šią sistemą. Kadangi silpnas žmogus yra jų įrankis kelyje į visišką tautos sutraiškymą. Tauta naikinama savo pačios žmonėmis ir daugumai tai visiškai neįdomu. O ir nebus. Nes pilnas pilvas ir sklidinas butelis yra tai, ko jiems labiausiai reikia. Ministrai, seimūnai ir kiti išsigimėliai tik ir laukia, kada palūš dar viena tautiška dvasia ir įgrius į bandą. Silpną, botagu kontroliuojama bandą. Banda žviegia, skaito DELFI ir tiki šviesia ateitimi. Tiki tol, kol neapvagiama ar neišprievartaujama viena iš bandos vyrų žmona ar draugė. Tiki tol, kol korumpuotas gydytojas neatsisako gydyti bandos gyvūno, kada nesulaukia tūkstantinio kyšio. Dar tiki tol, kol bandos jaunikliai neįbrenda į narkotikų ir prostitucijos liūną. O tada prasideda klausimai: kodėl taip atsitiko? Kodėl nėra tvarkos? Ką daro valdžia? Bet banda nesulaukia atsakymo, kadangi valdžia užsiima pedofilija ir kitomis privilegijomis, kurias automatiškai suteikia atėjimas į viršūnę.
Visą gyvenimą būčiau gyvenęs bandoje, jei ne kovo 11 prieš 2 metus. Tądien ėjau eisenoje per Gedimino prospektą. Grįžau namo ir pamačiau, kad mano ėjimas eisenoje prilygintas valstybės išdavimui: “Valstybės išdavikai!”, “Idiotai”, “Neonaciai”, “Neapykantos kurstytojai”. Tokios antraštės buvo visuose didžiuosiuose naujienų portaluose. Perskaičiau jas ir man pradėjo visą laiką galvoje suktis klausimai: kas jiems taip nepatiko, kad jie pradėjo mus keikti? Ką aš užkliudžiau? Pradėjau domėtis tais, kurių lozungai naujienų portaluose buvo garsiausi. Jų visų portretas daugmaž tas pats: dėl pinigų gyvenantys išgamos, kurie deklaruoja iliuzines pažiūras ir gyvena pelno vardan. Manyje kažkas nušvito, įvyko kažkoks praregėjimas. Supratau, kad užkliudžiau knibždėlyną, nusistovėjusį per ilgą laiką nuo 1990 metų. Pajutau, kad mano ėjimas eisenoje, mano šūkiai buvo tai, kas reiškia laisvę. O tie, kurie sveikina per televizorių su nepriklausomybės diena meluoja, iš tikro turėdami mintyse tikslą kuo daugiau uždirbti iš tų, kuriuos sveikina. Tai yra apgavystė, su kuria gyvena absoliuti dauguma Lietuvos žmonių. Jie tiki tuo, kas yra melas, purvinas melas. Ir tiems, kas meluoja, reikalingas silpnas, paskendęs pramogose žmogus, kuris jiems duos didžiausią pelną. Ar aš noriu jiems nešti ir toliau pelną? Ne! Aš gyvensiu savo gyvenimą ir kovosiu už savo tiesą. Aš nebūsiu už tai, ką jie skleidžia nuo ryto iki varo, tie persiėdę kiaulės savo ankštuose šilkiniuose kostiumuose. Velniop politiką, demokratiją ir gerbūvį. Aš nebebūsiu bandos gyvūnu!
Tą dieną aš pradėjau naują savo gyvenimą. Aišku, tik mintyse. Nes man reikėjo dar daug ką suprasti, sudėlioti į savo vietas. Visiškai mečiau gėrimą ir rūkymą, kadangi iš šių mano silpnybių pelną kaupėsi oligarchai ir jiems prijaučiantys. Ilgai gyvenus ir tikėjus tik iliuzijomis buvo sunku pereiti prie gyvenimo tiesa, garbe, valia ir ištikimybe. Bet aš nesigailiu sunkaus kelio, kurį nuėjau iki to, koks esu dabar. Ta kovo 11 visiškai pakeitė mano gyvenimą, kadangi dabar kasdieną darau dalykus, kurie man net nebūtų anksčiau šovę į galvą: kiekvieną rytą bėgioju, studijuoju ir gaunu stipendiją, lankau kovos menų treniruotes, mokausi kelių kalbų. Šie dalykai mane tobulina ir juos darydamas esu arčiau šios sistemos sunaikinimo. Tie, kurie tiki, kad kovo 11 eisenoje eina kvailiai ir netikėliai net nenujaučia, kad kuo toliau, tuo labiau ateina jų idėjos pabaiga. Ir šiandien, po pietų eidamas eisenoje, jausiu artėjančią pergalę išlaisvinant Lietuvą nuo to, kas ją veda į sunaikinimą. Nesvarbu, kad aš vienas. Tačiau galiu padaryti tai, ko nepadarė daugiau nei 3 milijonai per ištisus 20 metų. Tikiu ir žinau, kad po kiekvienos kovo 11 atsiras dar daugiau tokių, kaip aš. Tokių, kurie praregės pamatę dabartinės „laisvės“ beprasmybę. Kadangi dabar laisvi tik tie, kurie pelnosi iš „laisvės“.
Mano keliu juk neeina visi,
Mano kelias yra tai, ko bijo kiti.
Savo valia ir ryžtu geležiniu,
Galiu paversti abejingumą aštriu laisvė kardu.
Gyvenimą paleidus vėjais gailėtis nebus kada,
Juoktis, pramogauti ir kruštis bus visa dekada.
Priešas ateis, kai visi kietai miegos,
Tačiau pakils į kovą tie, kurių niekas nežinos.
Nesustabdysi jau laisvės griausmingo atėjimo,
Karštų širdžių ir valios tvirtos susiliejimo.
Gyvendami iliuzija, melu ir iškrypimu,
Jie nežino, kad susipins sau skaudžią tiesą po kaklu.
sXe Lietuva neprieštarauja šio teksto perspausdinimui Jūsų tinklalapiuose ar tinklaraščiuose, šalia teksto įdėjus nuorodą į sxelietuva.wordpress.com
V. Sakas apie šlamštą, kuriuo mintame. II
Kaip vertinti pieną, kuris prekybos centruose net nededamas į šaldytuvus, o ant jo pakuotės nurodoma – “galioja metus“? Kas turi būti į jį dedama, kad tiek ilgai laikytųsi?
Tai turėtų būti atskiras atsakymas, nes Lietuvoje nė viena pieno gamybos įmonė negamina pieno ir jo produktų. Parduotuvių lentynose yra tik pieno produktų surogatai ir apie kiekvieną reikia išsamiau atsakyti. Atskirai apie pieną, pasukas, jogurtą, kefyrą, rūgpienį, grietinėlę, grietinę, sviestą, varškę, varškės sūrius, fermentuotus sūrius, nes jų natūralių Lietuvos maisto produktų parduotuvėse jau 15 metų iš vis nėra!
„Pienas“ gaminamas iš pieno miltelių, sojos miltelių, cheminių pieno skoniklių, kvapiklių, spalviklių ir vandens. „Grietinėlė“ – suplakama iš prasčiausios kokybės genetiškai modifikuoto aliejaus su cheminiais grietinėlės skonikliais, kvapikliais, spalvikliais. „Grietinė“ – taip pat, kaip grietinėlė, tik įplakus blogos kokybės želatino. „Sviestas“ jau 20 metų gaminamas tik pagal margarino receptūrą. Apie kitus pieno produktus neminėsiu, nes, jei nėra pradinio produkto, tai kitų ir būti negali. Tik būtinai pabrėšiu, kad patys pavojingiausi vaikams ir jaunimui, nėščioms moterims yra varškė, sūreliai, jogurtai ir ledai, nes ten yra sukraunamos cheminių nuodų bombos.
Lietuvos pieno kombinatai šiandien sutartinai gamina žaliavą tekstilės pramonei – pieno audiniui ponių blizgioms suknioms, seimūnų blizgantiems kostiumams… Lietuvos pieno kombinatai šiandien pieno produktų nebegamina, o gamina tik jų surogatus – brangias prekes pardavimui ir didesniam pelnui gauti… (daugiau…)
V. Sakas apie šlamštą, kuriuo mintame. Mėsa.
Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako atsakymas į žurnalistų dažniausiai užduodamus klausimus.
Penkiolika metų dieną iš dienos savo straipsniuose, interviu, pokalbiuose per TV ir radiją, savo paskaitose, kurias skaitau mokyklose, bendruomenėse, seniūnijose, aiškinu, kad maisto prekių parduotuvėse maisto prekių iš vis nėra, nes ten parduodami tik maisto produktų surogatai. Nėra duonos ir kepinių, nėra pieno produktų, nėra mėsos produktų, nebėra net gerų kruopų ir grūdų, daržovių, vaisių ir uogų, o viskas, kas supakuota yra žalinga žmogaus organizmui, – nuodai.
Ir niekas tuo netiki, bijo net žinoti. Žmonės nuo tokios mitybos virto biomase, o biomasė ir visko bijo, ir jau nebemoka ir dar labiau bijo mąstyti…
Net kai vaikai ir jaunimas akropolius, bigus, megas, ozus ir kitus žmonių pinigus šluojančius gigantus pradėjo vadinti gavnopoliais, šūdlendais, jų tėvai ir seneliai niekaip negali įsisąmoninti, kad vaikų lūpomis sakoma tiesa…
Kuo kenksmingos įvairios dešros. Kas į jas dedame ir kaip įvairūs priedai kenkia mūsų sveikatai?
1. Priklausomai nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, geografinės gyvenamosios vietos, piniginės apimties, kaip auginami galvijai, kokiu pašaru jie šeriami, kaip jie skerdžiami, kokia yra dešrų gamybos technologija (o gamybos technologijų yra keliolika tūkstančių, – tai kokias dešras turite omenyje?), mėsos kokybės, rūkymo, džiovinimo, vytinimo, gamintojo požiūrio į pirkėją, gamintojo sąžiningumo ir jo supratimo savo krašto kulinarijos paveldo ir pan. priklauso įvairių dešrų dar įvairesnė kokybė ar kokybės nebuvimas.
2. Kalbant vien tik teisybę, tai beveik visos Lietuvos mėsos įmonės dešras gamina ne iš geriausios rūšies mėsos, o iš atliekų, dedant į jas cheminius žmogaus, ypač vaikų organizmui pavojingus priedus: skoniklius ir skonio sutvirtintojus, spalviklius, kvapiklius, konservantus, mėsos kokybės ir išvaizdos palaikytojus, genetiškai modifikuotus baltyminius priedus, cheminius mėsos masės didintojus.
3. Visus be išimties vaikams skirtų dešrelių gamyklas reikėtų šiandien pat sunaikinti, o jų savininkus už Lietuvos vaikų genocidą susodinti į kalėjimą iki gyvos galvos. Juk tai jų pastangomis mokyklose liko tik 12% sveikų vaikų !!!
4. Lietuvoje kiaulienos mėsos iš vis nebėra (išskyrus vieną kitą ūkininką, kuris tik savo reikmėms augina kiaules). Ir parduotuvėse, ir turguose, ir net „ūkininkų turgeliuose“ šiandien visi kaip vienas prekiauja ne kiaulių, o kiauliagyvių mėsa, kurios auginamos Lietuvoje danišku cheminiu greituoju smirdančiuoju būdu arba yra atvežtos iš Lenkijos ar kitų užsienių, kur taip pat auginamos tuo pačiu danišku cheminiu greituoju smirdančiuoju būdu. Cheminiais ėdimo skatintojais, augimo stimuliatoriais, cheminiais vaistais, cheminiais inhibitoriais ėsdinami paršeliai jau nebegali natūraliai augti, jų organizmas nebegali natūraliai, pagal gamtos dėsnius suformuoti kūno raumenis ir riebalus, mėsą. Paršeliai virsta ne kiaulėmis, o chemizuotais kiauliagyviais, todėl ir jų mėsa yra pavojinga žmogaus sveikatai ir ypatingai nuodinga vaikų organizmui, sukelianti ne tik spuogų augimą bet ir įvairias ligas. Kuo daugiau kiauliagyvių mėsos, – tuo daugiau Lietuvoje spuoguotų panelių, jaunimo, vaikų ir net suaugusių, tuo daugiau įvairių susirgimų ir tuo didesnis vaistinių pelnas…
5. Tas pats sakytina apie jautiena, tos pačios bėdos su importine aviena. Vien tik Lietuvoje augintų ėriukų ir avių mėsa, kurios natūraliai ganosi ekologinėse pievose ir pakrūmėse, nėra šeriamos cheminiais augimo skatintojais, dirbtiniu pašaru, galėtų būti skirta žmonių mitybai. Gaila, tik, kad Lietuvoje nėra specializuotos avių skerdyklos, kurioje avys būtų skerdžiamos pagal Halalo kanonus ir taisykles.
6. Bet didžiausia nelaimė mūsų mitybai ir didžiausias nuodas vaikams bei jaunimui yra vištagyvių ir kalakutagyvių mėsa. Norite asmeniškai įsitikinti – pamėginkite išvirti sultinį iš maisto prekių pirkti vištagyvio ir iš kaime pirktos kieme bėgiojusios ir lesiojusios vištos. Tai ką pamatysite, ką užuosite, ką paragausite – bus Jums akivaizdus atsakas į visas abejones ir klausimus.
7. Norint kompetentingiau, išsamiau atsakyti į šį klausimą, reikėtų imti kiekvieną dešrą ir ją ištyrus, pasakyti visą tiesą. (daugiau…)
Alaus triūbytojų giesmelė
Bevartant 1939 metų Lietuvos laikraščius galima rasti štai tokių Lietuvos gyvenimo atspindžių. Kaip bebūtų, iš tikrųjų šį eilėraštuką galima pritaikyti ir šių laikų ištroškusiems smaguriautojams. Žodis žodin.
Dambrelis kaip priemonė mesti rūkyti
Daugumai sunku atsisakyti savęs naikinimo įpročių, kai nėra kuo užpildyti laisvo laiko, kuri šiaip esate linkę švaistyti kenkiant sau. Žengiant tobulėjimo keliu, reikia pradėti nuo mažiausių žingsnių, ir lengviausia žalingus įpročius pakeisti kažkokiais lygiai tokiais pat paprastais, bet nežalingais. Todėl siūlome linksmą tinklaraštininko Tomo Skorupskio tekstą apie tai, kuo pakeisti bjaurų įprotį pūdyti savo dantis ir plaučius.
Dambrelis kaip priemonė mesti rūkyti
Tomas Skorupskis
Gruodžio 20, 2011
Viena iš rūkymo priežasčių ir kliūčių mesti rūkyti – neturėjimas ką veikti laisvą akimirką, pavyzdžiui, kai lauki draugo, su kuriuo turi susitikti, yra „langas“ tarp pamokų ar paskaitų. Tą akimirką žmogus jaučia tuštumą ir galvoja: reikia parūkyti kol sulauksiu „dalyko x“. Šiuo atveju rūkalai yra patogūs, nes jie parduodami kompaktiškose dežutėse, kurias visada turi su savimi.
Vis dėl to beveik kiekvienas rūkalius, jeigu galėtų gražinti laiką atgal į tą metą, kada surūkė savo pirmają cigaretę – nepradėtų. Beveik visi rūkaliai galvoja apie rūkymą ir bando mesti rūkyti. Siekiant išvengti vieno iš rūkymo metimo padarinių – norą rūkyti dėl neturėjimo ką veikti – siūlau nusipirkti, pradėti nešiotis ir mokytis groti dambreliu.
Dambrelio privalumai prieš cigaretes: (daugiau…)
Apsivalymo naktis
Vengrų nacionalistų tinklapis jovonk.info skelbia, jog lapkričio 12 visame pasaulyje buvo rengiama “Apsivalymo naktis“, akcijos metu nacionalistai iš įvairių šalių ryžosi apsivalymo nuo tautą, rasę, pasaulį ir dvasią naikinančio šlamšto ritualui. Komerciniai hedonistiniai žurnalai, įvairūs nuodai – alkoholis, cigaretės, narkotikai, tolerastijos “naujos pasaulio tvarkos kūrėjų“ propagandinė literatūra bei kitoks šlamštas supleškėjo ugnyje, kurios liepsnos, naikindamos pasaulį žlugdantį blogį, turi apvalyti tautas nuo įsigėrusių jo nuodų.
Įdomu tai, jog ir Lietuvoje atsirado nacionalistų, kurie prisidėjo prie visame pasaulyje vykusios akcijos. Vengrai savo puslapyje paviešino sveikinimą iš mūsų šalies, taip pat įdomu pamatyti sumontuotą klipą iš akcijos.
Padėkime Slibinui išlaikyti duotą žodį
Daugumai Lietuvos nacionalistų turėtų būti žinomas veikėjas, pravarde Slibinas. Norėtumėme pasidžiaugti, jog šis žmogus, sxelietuva.wordpress.com komandai pažadėjo metus laiko negerti nei lašo alkoholio! Apie savo pasiryžimą jis leido pranešti mūsų svetainėje. Taigi, jeigu kasnors, iki 2012-07-23 dienos pamatys žinomą nacionalistą Slibiną, vartojantį alkoholį, jūs turite teisę padegti jo barzdą.
Kokius ledus valgome?
Nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas
A.Vincentas Sakas
Turiu atsakingai pareikšti, kad ledų mūsų maisto prekių parduotuvėse, kioskeliuose, ledų vežimėliuose iš vis nėra, nes jau 15 metų Lietuvoje randu tik surogatinius (erzacinius) chemizuotuos lyg ir ledų gaminius. Tą patį galiu pasakyti ir apie šerbetus, kurie gaminami lygiai tokia pat tik prekeiviams naudinga technologija.
Visi Lietuvoje parduodami ledai susideda iš lieso pieno miltelių, vandens, chemizuotos uogų arba vaisių esencijos, fruktozės, genetiniai modifikuotų kukurūzų krakmolo, cheminių aromatizatorių, cheminių kvapiklių, cheminių skoniklių, cheminių spalviklių, cheminio natrio citrato arba cheminės obuolių rūgšties, dirbtinių ypatingai nuodingų saldiklių bei cheminių standiklių, užtvirtintojų ir konservantų.
Sausas pienas gaminamas aukštoje temperatūroje, kurios užtenka, kad oksiduotųsi pieno riebalai, o tokie mūsų organizme – nepageidaujami, nes jie sukelia vėžinių ląstelių dauginimąsi. Beje, visi Lietuvoje pieno kombinatai jau 10 metų pieno negamina, tik pieno miltelius, o pieną iš tų pačių miltelių su vandenių – dabar pieno mėgėjai pakrapštykite pakaušį, ką kasdien iš parduotuvės nusipirkę geriate…..
(daugiau…)
Misija: Gaivinti kaimo kultūrą
Vasarą kasmet lydi daugybė linksmybių, balių, festivalių. Daugumos jų vaizdelis nupieštas tipinėje alaus reklamoje – besijuokiantys besilinksminantys žmonės prie kokio ežeriuko, prie muzikikės ir dėžės, bokalai alaus. Realiai vaizdas panašus, tik žmonės pradžioj šiek tiek skirtingo sukirpimo, būna ir tokių kaip reklamose, būna ir visokių pajuodusių, ar plaukų nesikerpančių, ar net švarai nusiskutančių juos. Bet finale ir vėl supanašėja visi, kas po kokia scena trūksta, kas kokioj (ne)patogesnėj vietelėj, kas išsipuošia save ir aplinką vėmalais, kas būna išdabintas markeriais draugų. Užtat daugelis pratę pasigirti “Ooj, šitas festivalis buvo nerealus! Jėga tūsas, nieko neprisimenu!“.
Ir vis dėlto, vienas beprotis, žinomas Ramūnas Karbauskis, sugalvojo įsukt labai keistą dalyką – blaivų festivalį Lietuvėlės kaime. Aišku, festivalis skirtas platesniajai visuomenei, nors šiemet pakviesti netgi “Thunderteilai“, su viltim, kad sutrauks ir atsiskyrusius “neformalus“ (o šiaip teko pabuvot vienam oficialaus nepogrindinio formato koncerte, kur šie buvo pakviesti, tai organizatorų lūkesčiai pasiteisino, į koncertą suvirto kokios trys-keturios dešimtys metalagalvių.). Tačiau iniciatyva labai graži ir verkiant reikalinga. Festivalio “prekinis ženklas“ – jau kelis metus rodomas serialas “Naisių vasara“. (Prisipažinsiu, niekada jo nežiūrėjau, ir kol neišgirdau apie visą jį supantį reikalą, gan skeptiškai žiūrėjau, o prekybcentry rasti pienai ir grietinės “Naisių vasara“ buvo nulydėti pašaipia šypsena ir apmąstymais iš temos “ot geras komercinis sprendimas, juk per teliką prisireklamuoti yra didelis sėkmės garantas…“). Sprendimas aišku tikrai geras, reklama nebloga, o ir kita produkcija pelno kaip žinia Karbauskui tikrai atneša. Tačiau iš tiesų, tai visai negaila. Rengti festivalius kaime, kurie būtų visiškai nemokami, kuriuose draudžiama vartoti alkoholį ir yra stengiamasi skleisti kultūrą – labai gražus ir sveikintinas žingsnis. Kaip išeina suprasti, festivaliai susilaukia dėmesio ir praskaidrina kaimo kasdienybę, rodo pavyzdį, kad turiningai praleisti laiką įmanoma ir be bambaliuko rankose.
Ramūno Karbausko pasakojimas apie projektą
„Aš myliu Lietuvą“ dalyvius naktiniame klube išplūdo disidentė N.Sadūnaitė
Ką gi, jau startavo toks popsinis televizijos smegenaplovės šou “Aš myliu Lietuvą“. Bus matyti, ar tai bus masėms artimesnis bet teigiamas projektas, kuris skatins tautiškumą ir patriotizmą visuomenėje, ar tai baigsis eiliniais Radžių ir pupyčių šou, kuris nupigins ir išsityčios iš tautinių vertybių. O pradžia, kiek tenka matyt spaudoje, prasidėjo su tipiškomis patriotinėmis linksmybėmis… Kaip rašo diena.lt, vos įteikus Lietuvos mylėtojams Trispalvę, vakarą vainikuoti visi nuskubėjo kaip ir pridera tikriems patriotams – palėbauti. Deja, šventę sugadino disidentė, KGB kalėjimų ir tremties linksmybių prisisotinusi ir iki šiol stiprybės neprarandanti tautininkė Nijolė Sadūnaitė. Ji atėjusi pareiškė, kad Lietuvos nepriklausomybė buvo atkurta blaiviai, o ne su alkoholiu. „Mes mylėjom darbais. Per kalėjimus, lagerius, psichiatrines. Kažkada Suslovas pasakė: „Bus Lietuva, bet be lietuvių“. Dėl Tėvynes galima visko atsižadėti. O ypač alkoholio. Jei norite mylėti ir nugalėti, turite įrodyti tai darbais. Kitaip labai skysta ta meilė. Blaivūs, protingi ir išmintingi, o ne vis durnėjantys ir durnėjantys“ – savo požiūriu dalinosi N. Sadūnaitė.
Belieka tikėtis, kad išgirdę šio nenuilstančio žmogaus pasakojimą, būsimosios televizijos žvaigždutės, suprato gerb. sesers Sadūnaitės mintį. Šios asmenybės tvirtumas ir teigiamas požiūris į gyvenimą bei išgyventa patirtis yra puikus pavyzdys kad tik dvasinis tvirtumas, blaivus gyvenimas, atsidavimas vertybėms ir neužgestantis tikėjimas jomis suteikia jėgų įveikti visas negandas. Tokie ir turėtų būti patriotai – tvirti, įveikę savo ydas, nuoseklūs savo vertybėse.
Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos kreipimasis „Kovokime prieš Lietuvos girdymą alkoholiu“
Vilniaus miesto Sąjūdžio tarybos
KREIPIMASIS
Kovokime prieš Lietuvos girdymą alkoholiu
Vilnius 2011 05 17
1998 metais Seimas priėmė valstybės alkoholio kontrolės programą
Lietuva vangiai vykdo 1998 metais priimtos Valstybės alkoholio kontrolės programos uždavinius. Dėl alkoholio vartojimo valstybė kasmet praranda apie 4,5 milijardų litų, dėl alkoholio vartojimo pasekmių išleidžia 5 kartus daugiau lėšų, nei surenka iš prekybos šiais gėrimais. Lietuva tapo pirmaujančia ES šalimi pagal alkoholio prieinamumą – per 6 metus vaikų apsinuodijimų alkoholiu skaičius išaugo 17 kartų, o vienam gyventojui tenkančio absoliutaus alkoholio kiekis pasiekė 20 litrų per metus. Tuo tarpu Pasaulio sveikatos organizacija saugiu įvardina ne didesnį kaip 6-7 litrų kiekį. Alus ir sidras taip pat yra alkoholiniai gėrimai, todėl naudojantys juos vaikai ir jaunimas greičiau tampa potencialiais girtuokliais.
Pasaulyje 2/3 žmonijos visiškai nevartoja alkoholio. 2001 metais 15 senųjų ES šalių pajamos iš alkoholio mokesčių siekė apie 25 mlrd. eurų, o materialūs ir nematerialūs alkoholio nuostoliai siekė apie 295 mlrd. eurų. Rusijos Federacijos mokslininkai aiškina, kad per 50 metų alkoholio pagalba nužudyta daugybė žmonių, padaryta žala ekonomikai atnešė nepataisomų bėdų daugiau, nei Hitlerio okupacija; kiekvienas surinktas rublis iš alkoholio į biudžetą davė 10 rublių žalos.
Aurelijus Veryga. Seimo nariai vėl pasiruošę laidoti Lietuvos jaunimą
Kai tik pasirodė statistika, rodanti, kad Lietuvoje sumažėjo alkoholio vartojimas, pasidarė aišku, kad įsiutinti alkoholio gamintojai nenurims. Gaila, kad Lietuvai alkoholio kontrolės srityje tik pajudėjus iš mirties taško ir sužibus vilties spinduliui, kad sutelktomis pastangomis bus siekiama įgyvendinti dar 1995 metais nubrėžtus Valstybės alkoholio kontrolės principus, pramonė suskubo veikti. Nuo 2008 metų įgyvendintos alkoholio kontrolės priemonės davė apčiuopiamų rezultatų, sumažėjęs alkoholio vartojimas lėmė trečdaliu sumažėjusį alkoholinių psichozių ir intoksikacijų skaičių. Pagaliau sumažėjo ir „karo keliuose“ mastai. Nenuostabu, kad mažėjantis alkoholio pramonės pelnas privertė alkoholio gamintojus permastyti savo veiklos strategijas.
2008 metais įvesti alkoholio reklamos apribojimai pasiteisino ir davė rezultatų. Sumažėjo vaikų apsinuodijimų alkoholiu skaičius, o tai reiškia, kad sumažėjo ir alkoholio vartojimas. 2012 metais turėjo įsigalioti alkoholio reklamos draudimas, kurio pagrindinis tikslas buvo sumažinti alkoholio pramonės įtaką vaikams ir nustoti ugdyti naują kartą, kuri nesuvokia savo gyvenimo be alkoholio. Tačiau vaikų alkoholio vartojimas, nors ir sumažėjęs, išliko dramatiškai aukštas ir toliau lenkia daugelio Europos ir pasaulio valstybių vaikų alkoholio vartojimą.
Nėra jokių abejonių, kad alkoholio reklama didina alkoholinių gėrimų vartojimą. Tą jau ne kartą patvirtino Pasaulio sveikatos organizacija. Praėjusių metų kovo mėnesį tą patvirtino ir „Europos alkoholio ir sveikatos forumo“, kuriame dalyvauja ir alkoholio gamintojai, mokslo grupė. Ši mokslininkų grupė patvirtino, kad alkoholio reklama skatina vaikus pradėti vartoti alkoholį anksčiau, o jau vartojančius paauglius paskatina vartoti alkoholį intensyviau.
Gegužės 10 dieną Seimo duomenų bazėje pasirodė registruotas LR Alkoholio kontrolės įstatymo 29 straipsnio projektas, kuriuo siekiama atšaukti 2012 metų sausio 1 dieną turėjusį įsigalioti alkoholinių gėrimų reklamos draudimą. Paprastai tokio pobūdžio siūlymus teikdavo liberalių pažiūrų Seimo nariai ir toks elgesys nieko nestebino, tačiau šių įstatymo pataisų teikėjų sąrašas turėtų nustebinti ir daug mačiusius. Minėtas įstatymo pataisas teikia:
(daugiau…)
Europos sveikatos apsaugos organizacijos įspėja apie alkoholio pramonės lobistines veiklas
Alkoholio pramonė tvirtina, kad alkoholis turi privalumų, tokių kaip jo skonis ar sukeliama nuotaika, tačiau sąmoningai nuslepia visą eibę trūkumų: sveikatos problemos, priklausomybė, nelaimingi atsitikimai, nusikalstamumas, eismo įvykiai, savižudybės ir t. t. Pastarųjų metų mokslo tyrimai šias grėsmes nuolat išryškina. Tai verčia alkoholio gamintojus ir platintojus stengtis įtvirtinti požiūrį, kad alkoholio vartojimas – tai natūralus procesas, neatsiejamas nuo šiuolaikinės sveikos gyvensenos sampratos: šitai įrodinėdami jie sąmoningai „pamiršta“ informuoti vartotoją apie galimas neigiamas šio produkto vartojimo pasekmes.
Septyni svarbiausios alkoholio pramonės skleidžiami mitai:
1. Vartoti alkoholį – normalu, įprasta, sveika ir atsakinga;
2. Alkoholis žalą sukelia tik nedidelei grupei asocialių asmenų, kurie nesugeba susivaldyti vartodami alkoholį;
3. Normalių alkoholio negeriančių suaugusiųjų apskritai nėra;
4. Ignoruokite faktą, kad alkoholyje yra žalingos, priklausomybę sukeliančios cheminės medžiagos – etanolio;
5. Alkoholio vartojimo sukeliamas problemas išspręsime tik kartu;
6. Alkoholio reklama nėra žalinga. Ji skirta tik tam, kad padėtų vartotojui išsirinkti konkretų prekės ženklą;
7. Švietimas apie atsakingą alkoholio vartojimą – tai geriausias būdas apsaugoti visuomenę nuo alkoholio problemų.
Kontrkultūra ir Bilderbergas
Atviras, nors ir nepaskelbtas kultūrinis karas prieš Amerikos jaunimą iš tiesų prasidėjo 1967 metais, kai siekdamas savo tikslų Bilderbergo klubas pradėjo organizuoti koncertus atvirame ore. Dėk šio slapto ginklo, jam pavyko pritraukti daugiau kaip 4 mln paauglių į taip vadinamus „festivalius“. To nesuvokdami, jauni žmonės tapo puikiai suplanuoto eksperimento su masišku narkotikų panaudojimu, aukomis (1). Tokie haliucogenai kaip metilendioksamfetaminas, fenciklidinas, dimetiltriptaminas, LSD-25 (lizergino rūgšties diatilamidas) kurio naudojimą propagavo „Bitlai“ (2), buvo laisvai platinami koncertų metu. Praeis visai nedaug laiko ir 50 mln žmonių, aplankiusių šiuos koncertus (tada jiems buvo nuo 10 iki 25 metų amžiaus) sugrįš namo, tapę naujosios narkotikų kultūros pasiuntiniais. Kultūros, kuri galiausia buvo pavadinta niu-eidžu. Haliucogeniniai narkotikai yra psichotomimetiški, t.y. imituojantys tam tikrus psichozės bruožus. Po jų pavartojimo bet kuris žmogus gali laikinai įgyti psichozės, tame tarpe šizofrenijos simptomus. Dauguma iš vartojusių haliucogenus patyrė asmenybės pasikeitimus, kas sukėlė suvokimo pažeidimus.
Sąmoningas LSD naudojimas ir kontroliuojama aplinka, kurią narkotikas lėmė, buvo neatsitiktiniai, o numatyti. Tavistokas turėjo pilną kompleksą tyrimų apie ryšių tarp smegenų ir elgesio pokyčius, kuriuos sukelia haliucogeniniai narkotikai. Vėliau duomenys, gauti šio tyrimo metu, buvo panaudoti MTV ir radijo stotyse, kurios transliavo muzikos kūrinius, tapusius klasika – 15-20 metų senumo hitus, orientuodamos į juos suaugusią publiką. Atlikti tyrimai patvirtino, kad muzikinis kūrinys, susijęs su ankstyvuoju žmogaus gyvenimo laikotarpiu ir išgirstas jau suaugus, gali sukelti prisiminimus i asociacijas su vaikyste ir jaunyste. Kai žmogus vėl girdi tą ar aną dainą, jo sąmonėje iškyla konkretūs prisiminimai, sukeldami pojūtį, kad jis persikėlė į ankstesnius laikus. Šis mechanizmas identiškas veikimui narkotikų, kurie perkelia mus į kitą realybę.
Nepaisant pasitaikančių lepsusų, skatinančių apie visą rašinį galvot kaip apie paranojinę tragikomedišką pasakėlę, jeigu atsirinkus normalią infromaciją nuo šlamšto, įdomių dalykų galima rasti…
Juozas Kančys – blaivybės skleidėjas 1927-2009
Nors Juozas partizanu ir netapo, bet patriotiškoje šeimoje ir aplinkoje brendusio žmogaus širdyje visą laiką ruseno laisvės troškimas, įkūnytas puoselėjant blaivybės idėjas. Juozo iniciatyva pirmasis renginys be jokio alkoholio įvyko 1973 metais gimtajame kaime, minint tėvo Igno Kančio 75-erių metų jubiliejų. Susirinkę žmonės mokėjo įdomiai ir prasmingai švęsti be jokių svaigalų. Brendo sumanymas blaivybės idėjas skleisti visuomenėje – tuo tikslu buvo telkiami bendraminčiai, rengiamasi negirdėtai sovietmečiu blaivystės misijai. 1981-ųjų birželio pradžioje įkuriamas statybininkų blaivystės klubas, pasivadinęs „Sąjūdžio“ vardu. J. Kančys išrenkamas pirmininku. Rugsėjo dvyliktąją „Orgtechstatybos“ salėje įvyko didelis renginys: gėlių ir bealkoholinių gėrimų paroda, kuklios vaišės, šokiai. Kažkas padainavo kupletus apie brandaus socializmo laimėjimus. Beje, visa blaivininkų veikla turėjo aiškų rezistencinį pobūdį, neleido užsnūsti tautinei sąmonei, skatino būti ištikimiems etninėms tradicijoms, nepasiduoti rusifikavimui. Valdiškos įstaigos blaivininkų neįsileisdavo. Vasarą priglausdavo gamta, žiemą tekdavo samdytis šeimyninių pobūvių saloną. Partiniai bosai ėmėsi represijų: J. Kančį pervedė į žemesnes pareigas, sumažino atlyginimą, o 1988 metų žiemą „Vakarinėse naujienose“ pasirodė šmeižikiškas straipsnis apie jį. Bet nėra to blogo, kuris neišeitų į gera – buvo išreklamuota klubo veikla, pradėjo plaukti nauji prašymai priimti į klubą. Visas straipsnis…
“Eurosąjūzas“ nori uždrausti žolelių mediciną
ES kapitalistai ketina išleisti naują direktyvą, kuri uždraus prekybą natūralių žolelių produktais nuo balandžio 30 dienos. Internete paplito laiškai, su raginimais pasirašyti peticiją prieš šią ES direktyvą:
“Noriu atkreipti jūsų dėmesį į Europos sąjungos direktyvą dėl uždraudimo prekiauti vaistažolėmis ir kitais natūraliais papildais.
Girdėjome tai jau anksčiau, bet buvo sunku suvokti, kad tai gali virsti tiesa. Tačiau deja, kad ir kokie mes naivūs, tai jau priartėjo.
Direktyva 2004/24/EC, arba THMPD (Traditional Herbal Medicinal Products Directive) įsigalioja nuo balandžio 30 d. Pagal ją reikalaujama, kad visos vaistažolės, visi augalai, kurie naudojami gydymui turi praeiti labai ilgą ir brangią procedūrą, kokią praeina cheminiai vaistai. Tam kad įrodyti, kad kiaulpienė ar gyslotis yra jums naudingi reikės daugybės ekspertų, tyrimų ir bandymų, didelių pinigų sumų. Kol tai neatlikta, parduoti žolelę bus nelegalu.
Vyksta teisminis procesas prieš šią direktyvą, bet jiems reikia mūsų paramos, visų žmonių palaikymo.“
Peticiją galima rasti čia
(daugiau…)
Kas atvedė į 1863-64 metų sukilimą?
Kiekvienas, pasigilinęs į XIX a. vidurio lietuvių – lenkų sukilimą prieš Rusiją, sutiktų to laikmečio kalbas, apie tai, kad Lietuvoje kaimas buvo šviesesnis, nei Lenkijoje, jame buvo didesnis geresnio gyvenimo troškimas, revoliucingumas. Tuo tarpu kaimynai lenkų valstiečiai, būdami kultūriškai labai artimi to meto lietuviams, buvo nepalyginamai tamsesni.
Iš kur šis faktas? Ogi paprastas – Lietuvos kaimą, prieš keletą metų buvo išblaivinęs Motiejus Valančius. O kai kaimas išblaivėja , jau ir savo šalies užsimano, dalgiais maskolius pakapot puola.
Štai paskaitykime to laikmečio aprašymą iš 1921 metais išleistos knygos apie šį sukilimą: (daugiau…)
STRAIGHT EDGE LIETUVA 