Blaivi mintis

Jei viską vadintume savo vardais (tęsinys)

Kas gi nutinka mūsų organizmui, kai alkoholį vartojame kaip gėrimą? Pažvelkime, kokias išvadas apie alkoholio vartojimą padarė mokslininkai. Ir pirmiausiai – viena iš kompetentingiausių sveikatos organizacijų – Pasaulinė Sveikatos Organizacija.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) – vadovaujanti ir koordinuojanti tarptautinę sveikatą valdžia Jungtinėse Tautose. Joje dirba daugiau nei 8000 visuomenės sveikatos ekspertų. Jie ruošia sveikatos rekomendacijas ir standartus bei padeda šalims spręsti visuomenės sveikatos problemas.

1975 metais Pasaulinė Sveikatos Organizacija 28 sesijos metu pripažino alkoholį narkotiku, žalojančiu žmonių sveikatą. Tai labai svarbi mokslininkų išvada, kuri padaryta, remiantis išsamiais daugiamečiais tyrimais.

Štai kokias griaunančias savybes įgauna alkoholis, kai naudojamas ne pagal paskirtį, o kaip gėrimas:

– Turi narkotinę savybę – po kelių alkoholio pavartojimų išsivysto prisirišimas, vadinamas alkoholine priklausomybe.

– Tai psichoaktyvūs (veikiantys psichiką) narkotikai, veikiantys centrinę nervų sistemą ir keičiantys smegenų funkcijas: kinta nuovoka (įžvalgumas), sąmoningumas, nuotaika, gebėjimas suprasti, elgesys.

– Gyvam organizmui alkoholis – stipriai veikiantis nuodas: mutageninis, neurotropinis, protoplazminis, kancerogeninis ir t.t..

– Toksinė dozė alkoholio smegenims – 19 gramų etanolio, kepenims – 90 gramų etanolio per parą, jo poveikis išlieka nuo 8 iki 20 parų. Jei sveikas žmogus su sveikomis kepenimis, inkstais ir smegenimis kasdien išgers tokią dozę, tai priklausomybė alkoholiui išsivystys per 7-12 mėnesių, o po poros tokio vartojimo mėnesių pradės didinti dozę.

– PSO: alkoholinė priklausomybė išsivysto, kai savaitinė išgeriamo alkoholio dozė – 150 ml stipresnių nei 25 laipsniai gėrimų. Alkoholizmas greičiausiai išsivysto vartojant silpnus alkoholinius gėrimus. Atminkime, kad bet koks gėrimas, turintis virš 1,5% yra alkoholinis gėrimas!

– Alkoholiui organizme rūgštėjant, formuojasi nuodinga medžiaga – acetaldehidas, kuris sukelia chronišką organizmo intoksikaciją – acidozę. Ypač stiprų poveikį acetaldehidas daro ląstelių sienelėms – stimuliuoja aterosklerozę, alkoholinį hepatitą, alkoholinę encefalopatiją.

– Įlašinus spirito į kraują, jis sutraukiamas akimirksniu, tuo tarpu natūraliai sveiko žmogaus kraujas sukreša per 10-15 minučių. (daugiau…)

Reklama

Jei viską vadintume savo vardais (via ruvi.lt)

Tuomet, žinoma, nebūtų tiek painiavos ir klaidų mūsų gyvenime. Viena iš daugiausiai apaugusių mitais sričių – alkoholio vartojimas. Jis jau siejamas ir su kultūringumu, ir su taurumu, ir su sveikata, ir su švente, t.y., alkoholiui suteiktos nebūtos savybės, kuriomis ilgainiui žmonės patiki.

O kas būtų, jei viską, kas susiję su alkoholiu, vadintume savo vardais? Pabandykime išsiaiškinti, kur esame suklaidinti. Pradėkime nuo naudingų (taip, yra ir tokios!) alkoholio savybių – tam, kad susidarytume kuo aiškesnį vaizdą.

Taigi:
(daugiau…)


Manto laiškas blogo STRAIGHT EDGE LIETUVA skaitytojams

Siunčiu jums ištrauką iš savo dienoraščio. Iš tikro nesvarbu, kada jis buvo parašytas. Prašau jį paskelbti kovo 11 dienos rytą, kad žmonės, eisiantys eisenoje, spėtų šį tekstą perskaityti.

20xx.03.11
Atsikėliau anksti, kaip ir visada. Pasidariau mankštą ir prasibėgau, nesutikdamas daugiabučių rajone daugiau nieko, kas sportuotų. Bebėgant sutikau tik porą girtų studentų ir jauną merginą, panašią į prostitute, kuri tikriausiai ėjo namo po to, kai visą naktį tenkino klientą. Šlykštus vaizdas, kurį matau beveik kiekvieną savaitgalį, bėgiodamas anksti ryte šiame rajone. Tas pats ir kovo 11 rytą, tik šįkart prostitutė ėjo pro daugiabučius, ant kurių plevėsavo Lietuvos vėliava. Tikra kapitalistinės demokratinės Lietuvos iliustracija-girti studentai ir prostitutė Lietuvos vėliavos fone.
Jau praėjo lygiai 2 metai, kai aš gimiau iš naujo ir nebeesu šios valstybės, šios demokratinės ganyklos bendrapilietis. Visai nedaug, palyginus su tuo, kad apdujęs ir kvailinamas gyvenau daugiau nei 22 metus. Kiek atsimenu, didžiąją dalį savo laiko iki susiprotėjimo praleisdavau kvailoms pramogoms: krepšinio rungtynių stebėjimui, kvailų filmų žiūrėjimui, betiksliam bendravimui su kvailais žmonėmis, ėjimui į kvailus koncertus ir t.t. Bet daugiausia mano laiko ir pinigų atimdavo gėrimas. Gėrimas su šeima, gėrimas su draugais, gėrimas be tikslo. Vis atsirasdavo kokia nors proga išgerti. Nesvarbu ar tai pirmadienis, ar penktadienis, ar šventė, ar ne. Tiesiog gerdavau, kadangi neturėjau jokio tikslo gyvenime. Prie viso to, dar ir rūkydavau. Daug. Visa tai man atsiminus darosi šlykštu. Kaip aš galėjau apkvaitęs nuo šių narkotikų gyventi laisvą gyvenimą? Kiekvieną kartą, kuomet man į galvą grįžta prisiminimai apie senąjį savo gyvenimą, man kyla džiaugsmas. Džiaugsmas dėl to, kad sugebėjau išlipti iš to šūdo, kurį dauguma vadina gyvenimu. Ar tai gyvenimas? Kai esi silpnas, tikintis sistemos melu, neturintis tikslo gyvenime ir plaukiantis pasroviui su girta minia. O svarbiausia, taip gyvendamas padedi tiems, kas ir valdo šią sistemą. Kadangi silpnas žmogus yra jų įrankis kelyje į visišką tautos sutraiškymą. Tauta naikinama savo pačios žmonėmis ir daugumai tai visiškai neįdomu. O ir nebus. Nes pilnas pilvas ir sklidinas butelis yra tai, ko jiems labiausiai reikia. Ministrai, seimūnai ir kiti išsigimėliai tik ir laukia, kada palūš dar viena tautiška dvasia ir įgrius į bandą. Silpną, botagu kontroliuojama bandą. Banda žviegia, skaito DELFI ir tiki šviesia ateitimi. Tiki tol, kol neapvagiama ar neišprievartaujama viena iš bandos vyrų žmona ar draugė. Tiki tol, kol korumpuotas gydytojas neatsisako gydyti bandos gyvūno, kada nesulaukia tūkstantinio kyšio. Dar tiki tol, kol bandos jaunikliai neįbrenda į narkotikų ir prostitucijos liūną. O tada prasideda klausimai: kodėl taip atsitiko? Kodėl nėra tvarkos? Ką daro valdžia? Bet banda nesulaukia atsakymo, kadangi valdžia užsiima pedofilija ir kitomis privilegijomis, kurias automatiškai suteikia atėjimas į viršūnę.

Visą gyvenimą būčiau gyvenęs bandoje, jei ne kovo 11 prieš 2 metus. Tądien ėjau eisenoje per Gedimino prospektą. Grįžau namo ir pamačiau, kad mano ėjimas eisenoje prilygintas valstybės išdavimui: “Valstybės išdavikai!”, “Idiotai”, “Neonaciai”, “Neapykantos kurstytojai”. Tokios antraštės buvo visuose didžiuosiuose naujienų portaluose. Perskaičiau jas ir man pradėjo visą laiką galvoje suktis klausimai: kas jiems taip nepatiko, kad jie pradėjo mus keikti? Ką aš užkliudžiau? Pradėjau domėtis tais, kurių lozungai naujienų portaluose buvo garsiausi. Jų visų portretas daugmaž tas pats: dėl pinigų gyvenantys išgamos, kurie deklaruoja iliuzines pažiūras ir gyvena pelno vardan. Manyje kažkas nušvito, įvyko kažkoks praregėjimas. Supratau, kad užkliudžiau knibždėlyną, nusistovėjusį per ilgą laiką nuo 1990 metų. Pajutau, kad mano ėjimas eisenoje, mano šūkiai buvo tai, kas reiškia laisvę. O tie, kurie sveikina per televizorių su nepriklausomybės diena meluoja, iš tikro turėdami mintyse tikslą kuo daugiau uždirbti iš tų, kuriuos sveikina. Tai yra apgavystė, su kuria gyvena absoliuti dauguma Lietuvos žmonių. Jie tiki tuo, kas yra melas, purvinas melas. Ir tiems, kas meluoja, reikalingas silpnas, paskendęs pramogose žmogus, kuris jiems duos didžiausią pelną. Ar aš noriu jiems nešti ir toliau pelną? Ne! Aš gyvensiu savo gyvenimą ir kovosiu už savo tiesą. Aš nebūsiu už tai, ką jie skleidžia nuo ryto iki varo, tie persiėdę kiaulės savo ankštuose šilkiniuose kostiumuose. Velniop politiką, demokratiją ir gerbūvį. Aš nebebūsiu bandos gyvūnu!
Tą dieną aš pradėjau naują savo gyvenimą. Aišku, tik mintyse. Nes man reikėjo dar daug ką suprasti, sudėlioti į savo vietas. Visiškai mečiau gėrimą ir rūkymą, kadangi iš šių mano silpnybių pelną kaupėsi oligarchai ir jiems prijaučiantys. Ilgai gyvenus ir tikėjus tik iliuzijomis buvo sunku pereiti prie gyvenimo tiesa, garbe, valia ir ištikimybe. Bet aš nesigailiu sunkaus kelio, kurį nuėjau iki to, koks esu dabar. Ta kovo 11 visiškai pakeitė mano gyvenimą, kadangi dabar kasdieną darau dalykus, kurie man net nebūtų anksčiau šovę į galvą: kiekvieną rytą bėgioju, studijuoju ir gaunu stipendiją, lankau kovos menų treniruotes, mokausi kelių kalbų. Šie dalykai mane tobulina ir juos darydamas esu arčiau šios sistemos sunaikinimo. Tie, kurie tiki, kad kovo 11 eisenoje eina kvailiai ir netikėliai net nenujaučia, kad kuo toliau, tuo labiau ateina jų idėjos pabaiga. Ir šiandien, po pietų eidamas eisenoje, jausiu artėjančią pergalę išlaisvinant Lietuvą nuo to, kas ją veda į sunaikinimą. Nesvarbu, kad aš vienas. Tačiau galiu padaryti tai, ko nepadarė daugiau nei 3 milijonai per ištisus 20 metų. Tikiu ir žinau, kad po kiekvienos kovo 11 atsiras dar daugiau tokių, kaip aš. Tokių, kurie praregės pamatę dabartinės „laisvės“ beprasmybę. Kadangi dabar laisvi tik tie, kurie pelnosi iš „laisvės“.

Mano keliu juk neeina visi,
Mano kelias yra tai, ko bijo kiti.
Savo valia ir ryžtu geležiniu,
Galiu paversti abejingumą aštriu laisvė kardu.

Gyvenimą paleidus vėjais gailėtis nebus kada,
Juoktis, pramogauti ir kruštis bus visa dekada.
Priešas ateis, kai visi kietai miegos,
Tačiau pakils į kovą tie, kurių niekas nežinos.

Nesustabdysi jau laisvės griausmingo atėjimo,
Karštų širdžių ir valios tvirtos susiliejimo.
Gyvendami iliuzija, melu ir iškrypimu,
Jie nežino, kad susipins sau skaudžią tiesą po kaklu.

sXe Lietuva neprieštarauja šio teksto perspausdinimui Jūsų tinklalapiuose ar tinklaraščiuose, šalia teksto įdėjus nuorodą į sxelietuva.wordpress.com


A. Verygos paskaita “Tradicijos ir papročiai“


V. Sakas apie šlamštą, kuriuo mintame. II

Kaip vertinti pieną, kuris prekybos centruose net nededamas į šaldytuvus, o ant jo pakuotės nurodoma – “galioja metus“? Kas turi būti į jį dedama, kad tiek ilgai laikytųsi?

Tai turėtų būti atskiras atsakymas, nes Lietuvoje nė viena pieno gamybos įmonė negamina pieno ir jo produktų. Parduotuvių lentynose yra tik pieno produktų surogatai ir apie kiekvieną reikia išsamiau atsakyti. Atskirai apie pieną, pasukas, jogurtą, kefyrą, rūgpienį, grietinėlę, grietinę, sviestą, varškę, varškės sūrius, fermentuotus sūrius, nes jų natūralių Lietuvos maisto produktų parduotuvėse jau 15 metų iš vis nėra!

„Pienas“ gaminamas iš pieno miltelių, sojos miltelių, cheminių pieno skoniklių, kvapiklių, spalviklių ir vandens. „Grietinėlė“ – suplakama iš prasčiausios kokybės genetiškai modifikuoto aliejaus su cheminiais grietinėlės skonikliais, kvapikliais, spalvikliais. „Grietinė“ – taip pat, kaip grietinėlė, tik įplakus blogos kokybės želatino. „Sviestas“ jau 20 metų gaminamas tik pagal margarino receptūrą. Apie kitus pieno produktus neminėsiu, nes, jei nėra pradinio produkto, tai kitų ir būti negali. Tik būtinai pabrėšiu, kad patys pavojingiausi vaikams ir jaunimui, nėščioms moterims yra varškė, sūreliai, jogurtai ir ledai, nes ten yra sukraunamos cheminių nuodų bombos.

Lietuvos pieno kombinatai šiandien sutartinai gamina žaliavą tekstilės pramonei – pieno audiniui ponių blizgioms suknioms, seimūnų blizgantiems kostiumams… Lietuvos pieno kombinatai šiandien pieno produktų nebegamina, o gamina tik jų surogatus – brangias prekes pardavimui ir didesniam pelnui gauti… (daugiau…)


V. Sakas apie šlamštą, kuriuo mintame. Mėsa.

Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako atsakymas į žurnalistų dažniausiai užduodamus klausimus.

Penkiolika metų dieną iš dienos savo straipsniuose, interviu, pokalbiuose per TV ir radiją, savo paskaitose, kurias skaitau mokyklose, bendruomenėse, seniūnijose, aiškinu, kad maisto prekių parduotuvėse maisto prekių iš vis nėra, nes ten parduodami tik maisto produktų surogatai. Nėra duonos ir kepinių, nėra pieno produktų, nėra mėsos produktų, nebėra net gerų kruopų ir grūdų, daržovių, vaisių ir uogų, o viskas, kas supakuota yra žalinga žmogaus organizmui, – nuodai.
Ir niekas tuo netiki, bijo net žinoti. Žmonės nuo tokios mitybos virto biomase, o biomasė ir visko bijo, ir jau nebemoka ir dar labiau bijo mąstyti…
Net kai vaikai ir jaunimas akropolius, bigus, megas, ozus ir kitus žmonių pinigus šluojančius gigantus pradėjo vadinti gavnopoliais, šūdlendais, jų tėvai ir seneliai niekaip negali įsisąmoninti, kad vaikų lūpomis sakoma tiesa…

Kuo kenksmingos įvairios dešros. Kas į jas dedame ir kaip įvairūs priedai kenkia mūsų sveikatai?

1. Priklausomai nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, geografinės gyvenamosios vietos, piniginės apimties, kaip auginami galvijai, kokiu pašaru jie šeriami, kaip jie skerdžiami, kokia yra dešrų gamybos technologija (o gamybos technologijų yra keliolika tūkstančių, – tai kokias dešras turite omenyje?), mėsos kokybės, rūkymo, džiovinimo, vytinimo, gamintojo požiūrio į pirkėją, gamintojo sąžiningumo ir jo supratimo savo krašto kulinarijos paveldo ir pan. priklauso įvairių dešrų dar įvairesnė kokybė ar kokybės nebuvimas.
2. Kalbant vien tik teisybę, tai beveik visos Lietuvos mėsos įmonės dešras gamina ne iš geriausios rūšies mėsos, o iš atliekų, dedant į jas cheminius žmogaus, ypač vaikų organizmui pavojingus priedus: skoniklius ir skonio sutvirtintojus, spalviklius, kvapiklius, konservantus, mėsos kokybės ir išvaizdos palaikytojus, genetiškai modifikuotus baltyminius priedus, cheminius mėsos masės didintojus.
3. Visus be išimties vaikams skirtų dešrelių gamyklas reikėtų šiandien pat sunaikinti, o jų savininkus už Lietuvos vaikų genocidą susodinti į kalėjimą iki gyvos galvos. Juk tai jų pastangomis mokyklose liko tik 12% sveikų vaikų !!!
4. Lietuvoje kiaulienos mėsos iš vis nebėra (išskyrus vieną kitą ūkininką, kuris tik savo reikmėms augina kiaules). Ir parduotuvėse, ir turguose, ir net „ūkininkų turgeliuose“ šiandien visi kaip vienas prekiauja ne kiaulių, o kiauliagyvių mėsa, kurios auginamos Lietuvoje danišku cheminiu greituoju smirdančiuoju būdu arba yra atvežtos iš Lenkijos ar kitų užsienių, kur taip pat auginamos tuo pačiu danišku cheminiu greituoju smirdančiuoju būdu. Cheminiais ėdimo skatintojais, augimo stimuliatoriais, cheminiais vaistais, cheminiais inhibitoriais ėsdinami paršeliai jau nebegali natūraliai augti, jų organizmas nebegali natūraliai, pagal gamtos dėsnius suformuoti kūno raumenis ir riebalus, mėsą. Paršeliai virsta ne kiaulėmis, o chemizuotais kiauliagyviais, todėl ir jų mėsa yra pavojinga žmogaus sveikatai ir ypatingai nuodinga vaikų organizmui, sukelianti ne tik spuogų augimą bet ir įvairias ligas. Kuo daugiau kiauliagyvių mėsos, – tuo daugiau Lietuvoje spuoguotų panelių, jaunimo, vaikų ir net suaugusių, tuo daugiau įvairių susirgimų ir tuo didesnis vaistinių pelnas…
5. Tas pats sakytina apie jautiena, tos pačios bėdos su importine aviena. Vien tik Lietuvoje augintų ėriukų ir avių mėsa, kurios natūraliai ganosi ekologinėse pievose ir pakrūmėse, nėra šeriamos cheminiais augimo skatintojais, dirbtiniu pašaru, galėtų būti skirta žmonių mitybai. Gaila, tik, kad Lietuvoje nėra specializuotos avių skerdyklos, kurioje avys būtų skerdžiamos pagal Halalo kanonus ir taisykles.
6. Bet didžiausia nelaimė mūsų mitybai ir didžiausias nuodas vaikams bei jaunimui yra vištagyvių ir kalakutagyvių mėsa. Norite asmeniškai įsitikinti – pamėginkite išvirti sultinį iš maisto prekių pirkti vištagyvio ir iš kaime pirktos kieme bėgiojusios ir lesiojusios vištos. Tai ką pamatysite, ką užuosite, ką paragausite – bus Jums akivaizdus atsakas į visas abejones ir klausimus.
7. Norint kompetentingiau, išsamiau atsakyti į šį klausimą, reikėtų imti kiekvieną dešrą ir ją ištyrus, pasakyti visą tiesą. (daugiau…)


Alaus triūbytojų giesmelė

Bevartant 1939 metų Lietuvos laikraščius galima rasti štai tokių Lietuvos gyvenimo atspindžių. Kaip bebūtų, iš tikrųjų šį eilėraštuką galima pritaikyti ir šių laikų ištroškusiems smaguriautojams. Žodis žodin.