Statistika

Kodėl taip sunku mesti rūkyti?

Rūkymas yra keisčiausias mūsų laikų paradoksas. Ir apie nikotino žalą visi informuoti, ir cigaretės nuolat brangsta, ir grožiui kenkia… o rūkančių vis tiek yra. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metais Lietuvoje kasdien rūkė 34,2 procento vyrų ir 14,4 procento moterų (20–64 metų amžiaus). Kiekvienas iš jų turi savo istoriją – kada pradėjo, kodėl pradėjo (neretai tų 20-ties dar nesulaukę), tačiau į klausimą kodėl rūko dabar, dažniausiai atsako: todėl, kad nepajėgia mesti.

Dabar jau pripažinta, kad nikotinas yra stipriausią priklausomybę sukelianti narkotinė medžiaga, o rūkymas – ne šiaip žalingas įprotis, tačiau priklausomybės liga, su kuria pačiam rūkančiajam kovoti ne visada pavyksta. Nerūkantiems sunku net įsivaizduoti abstinencijos pojūčių stiprumą. Kartais jie vaizdingai lyginami su savijauta kai labai nori šlapintis, o nėra tualeto. Nebegali nei grožėtis gamta, nei susikaupti ties knyga – visas mintis, visą esybę apima vienas vienintelis troškimas, kurį įveikti vien tik valios pastangomis labai sunku. Kodėl organizmas taip nori nikotino, kodėl taip maištauja jo negavęs?

Skaityti toliau…

Reklama

Rūkymas gyvenimą sutrumpina 10-25 metais

Docentas Alfredas Bagdonas – Kauno klinikinės ligoninės pulmonologas – naujienų agentūrai ELTA aiškino, jog pasirinkę šį žalingą įprotį – rūkymą, turi žinoti: tabako rūkymas 10-25 metais sutrumpina gyvenimo trukmę.

Skaityti toliau…


Pasyvus rūkymas didina riziką pagimdyti negyvą naujagimį

Nėščios moterys, kurios gyvena ar dirba kartu su rūkančiais asmenimis, turi nežymiai padidėjusią riziką pagimdyti negyvą naujagimį, rašoma internetiniame žurnale „An International Journal of Obstetrics and Gynecology“.

Ištyrus 12 tūkst. nėščiųjų nustatyta, kad 11 proc. jų pasyviai rūkė. Tarp pasyviai rūkančių negyvus naujagimius pagimdė 0,83 proc. nėščiųjų, o pasyviai nerūkančios – 0,37 proc. Pasyviai rūkančios pagimdo vidutiniškai 54 gramais ir 0,24 centimetro mažesnius naujagimius.

Mednews.lt


Kauno apskrityje vyrai dažniausiai apsinuodijo alkoholiu, moterys – medikamentais

Kauno visuomenės sveikatos centras 2010 m. užregistravo 392 pranešimus apie apsinuodijimo atvejus iš Kauno apskrities sveikatos priežiūros įstaigų. Atlikus apsinuodijimų aplinkybių ir eigos tyrimą, buvo nustatyta, kad vyrai dažniausiai apsinuodijo alkoholiu (29 proc.) ir medikamentais (23 proc.), moterys ir vaikai – medikamentais (atitinkamai 57 ir 42 proc.).

Skaityti toliau…


Apie sausą įstatymą

1998 metais teko dalyvauti Humanizmo ir blaivybės kongrese, kuris vyko Švedijos mieste Esterzunde. Jo centre yra didžiulė parduotuvė, kurioje galima rasti viską, išskyrus alų, vyną ir degtinę. Mums, atvykusiems iš „girtos Rusijos”, buvo labai keista. Aplankėme kitas parduotuves ir jose neradome alkoholio. Švedo paklausiau: Ar Švedijoje sausas įstatymas? – Kol kas ne, – atsakė, – Už miesto yra parduotuvė, kurioje alkoholiu prekiaujama tris valandas per dieną. Visi geriantys atvažiuoja ten apsipirkti. Tačiau alkoholį ten parduoda tik pateikus pasą. Duomenys įvedami į kompiuterį ir policija gauna pranešimą, kad toks ir toks pirko alkoholio. Gali būti problemų.

Butelis degtinės ten kainuoja 24 JAV dolerius, o cigarečių pakelis 8 dolerius. Į tuos, kurie vartoja alkoholį ir tabaką, žiūrima kaip į išprotėjusius. Išprotėję žmonės. Jie kenkia sau, kenkia aplinkiniams ir dar didelius pinigus už tai moka. Aišku, kad ne viskas su jų protu tvarkoje. Gyvenome ten 8 dienas. Per tą laiką nemačiau nė vieno policininko, nemačiau nė vienos konfliktinės situacijos gatvėje. Po langais ištisą parą stovi dviračiai, vežimėliai, mašinos. Niekam nėra minties kažką iškrėsti – blaivūs žmonės gyvena. Norėjome pamatyti nors vieną girtą. Per 8 dienas matėme du girtus: vieną švedą ir vieną rusą.

(daugiau…)


Alkoholis ir kūrybiškumas

Alkoholis mažina intelektą. Iki N. Chruščiovo Rusijoje, kol nebuvo alkoholizmo, moksleivių intelektas buvo aukščiausias pasaulyje. Dabar, kai moksleiviai per pertraukas skvereliuose geria alų, esame vos ne šimtojoje vietoje pagal moksleivių intelektą. Kur priežastis?

Į Novosibirsko akademinį miestelį atvažiavo Tomsko universiteto prof. L. Popovas. Jis kalbėjo apie alkoholio, emocijų ir kūrybos ryšį. Paskaitos esmė labai paprasta.

Kūryba susijusi su fiziologija. Žmogui siūlomas uždavinys: kiek bus du kart du? Atsako: keturi. Ar tai kūryba? Žinoma, kad ne. Šis ir kiti panašūs atsakymai įrašyti galvoje. Bet kai žmogus gauna uždavinį, kurio atsakymo galvoje nėra, tada prasideda kūryba. Koordinačių sistemos abscisių ašyje galime atidėti laiką, o ordinačių ašyje emocijas. Žmogus, gavęs užduotį, pradeda ieškoti atsakymo. Tai gerai matyti egzamino metu, kai užduodamas klausimas, apie kurį nebuvo kalbėta nei paskaitose, nei seminaruose. Tada reikia kažką suvokti, ieškoti atsakymo, kurio galvoje nėra. Čia prasideda kūryba.

Galvoje yra mažas organas, vadinamas hipotalamusu arba pagumbrio liauka. (daugiau…)


Alkoholinis lovys ir paršiukai

Kiekvieną kartą, kai galvoju apie šią problemą, matau per visą šalį nutįsusį gigantišką alkoholį tiekiantį lovį. Prie šio lovio veržiasi apkvailinti ir apsvaigę žmonės. Matome padoriai apsirengusius žmones, kurie švenčių proga taurelėmis semia iš to lovio, – tai vadinamieji „kultūringai” geriantys; kai kas iš lovio semia puodeliais, – apie juos sakoma, kad jie geria saikingai; kai kas jau su kibiru lenda į lovį, – tai girtuoklis, blogas žmogus; o kas jau ir į lovį įkrito – tai alkoholikai.
1972 metais Kijevo kino studija susuko dokumentinį filmą apie mažų paršelių elgesį. Iš dešimties motininių kiaulių paėmė po vieną paršiuką, patalpino juos į vieną gardą ir filmavo. Tris dienas paršiukai pešėsi, o trečią dieną susimetė į bandą ir pradėjo gyventi bandos taisyklėmis. Pats protingiausias, nors ne pats didžiausias, tapo vedliu. Atneša lovį su ėdalu, pirmas ėda vedlys, po jo pirmas, antras, trečias ir t. t.

(daugiau…)