V. Ždanovo paskaitų konspektai

Svaigintis – malonumas?

Geriantys žmonės sako, kad jie patiria malonumą? Mokslui gerai žinoma, kad geriantieji malonumo nepatiria. Žmonės, kurie kalba apie malonumą nuo alkoholio, yra paveikti propagandos ir pasidavę psichologinei įtaigai. Buvo atlikta daug eksperimentų, kaip mus veikia kitų žmonių nuomonė. Štai vienas jų. Susodina į eilę 15 vaikų ir visiems duoda po stiklinę saldaus kompoto, o paskutiniam duoda rūgštaus gėrimo. Kai pirmasis paragauja, jo klausia: Koks skonis?Saldu, – atsako. Antrasis: saldu, trečiasis: saldu ir t. t., o penkioliktas paragavęs susiraukia, bet sako: saldu. Visi pasakė saldu ir jis sako – saldu.

(daugiau…)

Reklama

Apie sausą įstatymą

1998 metais teko dalyvauti Humanizmo ir blaivybės kongrese, kuris vyko Švedijos mieste Esterzunde. Jo centre yra didžiulė parduotuvė, kurioje galima rasti viską, išskyrus alų, vyną ir degtinę. Mums, atvykusiems iš „girtos Rusijos”, buvo labai keista. Aplankėme kitas parduotuves ir jose neradome alkoholio. Švedo paklausiau: Ar Švedijoje sausas įstatymas? – Kol kas ne, – atsakė, – Už miesto yra parduotuvė, kurioje alkoholiu prekiaujama tris valandas per dieną. Visi geriantys atvažiuoja ten apsipirkti. Tačiau alkoholį ten parduoda tik pateikus pasą. Duomenys įvedami į kompiuterį ir policija gauna pranešimą, kad toks ir toks pirko alkoholio. Gali būti problemų.

Butelis degtinės ten kainuoja 24 JAV dolerius, o cigarečių pakelis 8 dolerius. Į tuos, kurie vartoja alkoholį ir tabaką, žiūrima kaip į išprotėjusius. Išprotėję žmonės. Jie kenkia sau, kenkia aplinkiniams ir dar didelius pinigus už tai moka. Aišku, kad ne viskas su jų protu tvarkoje. Gyvenome ten 8 dienas. Per tą laiką nemačiau nė vieno policininko, nemačiau nė vienos konfliktinės situacijos gatvėje. Po langais ištisą parą stovi dviračiai, vežimėliai, mašinos. Niekam nėra minties kažką iškrėsti – blaivūs žmonės gyvena. Norėjome pamatyti nors vieną girtą. Per 8 dienas matėme du girtus: vieną švedą ir vieną rusą.

(daugiau…)


Alkoholis ir kūrybiškumas

Alkoholis mažina intelektą. Iki N. Chruščiovo Rusijoje, kol nebuvo alkoholizmo, moksleivių intelektas buvo aukščiausias pasaulyje. Dabar, kai moksleiviai per pertraukas skvereliuose geria alų, esame vos ne šimtojoje vietoje pagal moksleivių intelektą. Kur priežastis?

Į Novosibirsko akademinį miestelį atvažiavo Tomsko universiteto prof. L. Popovas. Jis kalbėjo apie alkoholio, emocijų ir kūrybos ryšį. Paskaitos esmė labai paprasta.

Kūryba susijusi su fiziologija. Žmogui siūlomas uždavinys: kiek bus du kart du? Atsako: keturi. Ar tai kūryba? Žinoma, kad ne. Šis ir kiti panašūs atsakymai įrašyti galvoje. Bet kai žmogus gauna uždavinį, kurio atsakymo galvoje nėra, tada prasideda kūryba. Koordinačių sistemos abscisių ašyje galime atidėti laiką, o ordinačių ašyje emocijas. Žmogus, gavęs užduotį, pradeda ieškoti atsakymo. Tai gerai matyti egzamino metu, kai užduodamas klausimas, apie kurį nebuvo kalbėta nei paskaitose, nei seminaruose. Tada reikia kažką suvokti, ieškoti atsakymo, kurio galvoje nėra. Čia prasideda kūryba.

Galvoje yra mažas organas, vadinamas hipotalamusu arba pagumbrio liauka. (daugiau…)


Alkoholinis lovys ir paršiukai

Kiekvieną kartą, kai galvoju apie šią problemą, matau per visą šalį nutįsusį gigantišką alkoholį tiekiantį lovį. Prie šio lovio veržiasi apkvailinti ir apsvaigę žmonės. Matome padoriai apsirengusius žmones, kurie švenčių proga taurelėmis semia iš to lovio, – tai vadinamieji „kultūringai” geriantys; kai kas iš lovio semia puodeliais, – apie juos sakoma, kad jie geria saikingai; kai kas jau su kibiru lenda į lovį, – tai girtuoklis, blogas žmogus; o kas jau ir į lovį įkrito – tai alkoholikai.
1972 metais Kijevo kino studija susuko dokumentinį filmą apie mažų paršelių elgesį. Iš dešimties motininių kiaulių paėmė po vieną paršiuką, patalpino juos į vieną gardą ir filmavo. Tris dienas paršiukai pešėsi, o trečią dieną susimetė į bandą ir pradėjo gyventi bandos taisyklėmis. Pats protingiausias, nors ne pats didžiausias, tapo vedliu. Atneša lovį su ėdalu, pirmas ėda vedlys, po jo pirmas, antras, trečias ir t. t.

(daugiau…)


Alkoholis – pagrindinis žudikas

Alkoholis yra pagrindinis daugelio šalių žudikas. Nuo priežasčių, kurias sukelia alkoholis, 2005 metais Rusijoje žuvo daugiau nei milijonas žmonių. Tiek gyvena Tomsko srityje. Tokia yra liūdna alkoholio vartojimo pasekmė. Nesinori tikėti. Aš taip pat netikėjau.

Pagal PSO duomenis alkoholikai gyveno 17-20 metų trumpiau nei negeriantys. Ir tuo netikima. Pasakojamos iliuzinės pasakos,  kad kažkieno senelis gėrė, rūkė ir gyveno šimtą metų.

1983 metais Novosibirsko Akademiniame miestelyje prasidėjo masinis blaivybės judėjimas. Iniciatyvos ėmėsi jauni mano amžiaus vyrai, mums tada buvo 30-35 metai. Kartą mes susirinkome ir aš paklausiau, kieno seneliai dar gyvi. Salėje nepakilo nė vena ranka. Klausiu, kieno dar gyvas tėvas? Pusės dalyvių tėvai seniai jau buvo mirę. Nuvažiavau į savo gimtąjį Belovo kaimą Altajaus krašte. Jame nėra nė vieno gyvo mechanizatoriaus pensininko. Žmonės nesulaukia pensijos. Sunkios darbo sąlygos ir nuolatinės išgertuvės kaip maras šliaužia per kaimą. Viskas pagal mokslą. Mokslas taip ir sako: jeigu blaivas gyvena 70 metų, tai atimkite 17 ir gausite 53 metus – „auksinis“ mūsų Rusijos girtuoklio amžius. Tik 53 metai. Neseniai paskelbė duomenis apie vyro amžiaus trukmę Pskovo srityje. Ten vyrai kaime vidutiniškai gyvena 44 metus. Tai 28 metais mažiau nei gyvena JAV negrai. Kur toliau trauktis? Sunku įsivaizduoti, kad per metus alkoholis nužudo milijoną žmonių. Tai statistika. Ji nejaudina, bet kai šalia tavęs gyveno žmogus ir mirė nuo alkoholio – daro įspūdį.

Buvo labai šalta 1983-1984 metų žiema. Šalo virš 40oC. 1983 metų gruodžio 31 d. Iškitimo mieste (šalia akademinio miestelio) įvyko tragedija, sukrėtusi visą Novosibirsko sritį. (daugiau…)


Alkoholio suvartojimas ir kryžius tautai

1985 metais Sovietų Sąjungoje buvo priimti antialkoholiniai nutarimai, kurie skelbė, kad girtuokliavimas ir alkoholizmas grėsmingai išaugo. Rusija tradiciškai buvo tarp mažiausiai geriančių šalių. Mažiau už mus Europoje gėrė tik norvegai. Tris amžius (XVII, XVIII ir XIX) Rusija buvo priešpaskutinėje vietoje pagal alkoholio suvartojimą. Tačiau XX a. pradžioje alkoholio suvartojimas staiga išaugo. Buvo mažiau nei 3 litrai absoliutaus alkoholio per metus, o 1914 metais išaugo iki carinėje Rusijoje dar nematyto lygio – 4,7 litro (t.y. tiek litrų šimtaprocentinio alkoholio teko vienam šalies gyventojui per metus – red. pastaba). 1914 metais Pirmojo pasaulinio karo išvakarėse Rusijoje buvo įvestas sausas įstatymas. Gamyba ir alkoholio vartojimas Rusijoje sumažėjo beveik iki nulio: 0,2 litro per metus. Sausasis įstatymas išsilaikė 11 metų. Jį panaikino 1925 metais gruodžio 5  dieną. Įsakymą pasirašė Rykovas. Degtinę liaudis iki “Didžiojo Tevynės karo“ vadino rykovka.

(daugiau…)


Apie kitus narkotikus

Sovietų Sąjungoje iki 1992 metų nebuvo narkomanijos problemos (čia autorius turbūt turi omenyje narkotikus kaip verslą; nes sovietmečiu narkomanija egzistavo – iš vietinių aguonėlių būdavo verdami opijatai, Azijoje rūkytos kanapės ir pan., – red. past.). Nebuvo todėl, kad rubliai nebuvo keičiami į dolerius. Pasaulinei narkomafijai buvusi Sovietų Sąjunga buvo balta dėmė. Kai tik 1992 metais, reikalaujant Tarptautiniam Valiutos fondui, Rusijoje buvo atidaryti pinigų keitimo punktai, užplūdo narkotikai. Narkomafija organizavo narkotikų tiekimą iš Afganistano. Valstybės Dūmos duomenimis, vien tik 2002 metais pasaulinė narkomafija iš Rusijos išsivežė 12,5 milijardų dolerių gryno pelno.

Kuo įprastinė narkomanija pavojinga, palyginus su alkoholine ir tabakine narkomanija? Jeigu dešimties metų vaikas pradeda gerti alų, trylikos – vyną, šešiolikos – degtinę, tai jis dar gyvens vidutiniškai 27 metus. Trisdešimt septynių metų jis miršta nuo alkoholizmo, bet suspėja vesti, susilaukia vaikų, dažniausiai debilų, trumpai sakant, dar šį tą gyvenime pasiekia. Tačiau jei vaikas nuo dešimties metų pradeda vartoti narkotikus, tai toks vaikas gyvena vidutiniškai 6 metus.

(daugiau…)