Latest

Jei viską vadintume savo vardais (via ruvi.lt)

Tuomet, žinoma, nebūtų tiek painiavos ir klaidų mūsų gyvenime. Viena iš daugiausiai apaugusių mitais sričių – alkoholio vartojimas. Jis jau siejamas ir su kultūringumu, ir su taurumu, ir su sveikata, ir su švente, t.y., alkoholiui suteiktos nebūtos savybės, kuriomis ilgainiui žmonės patiki.

O kas būtų, jei viską, kas susiję su alkoholiu, vadintume savo vardais? Pabandykime išsiaiškinti, kur esame suklaidinti. Pradėkime nuo naudingų (taip, yra ir tokios!) alkoholio savybių – tam, kad susidarytume kuo aiškesnį vaizdą.

Taigi:
Skaityti pilną įrašą »

Reklama

Augantys Lietuvos vaikai

“Mes geriam prie paminklo laisvės kovotojams, bet mes patys tai už Lietuvą, va, vėliavėlių turim prisisiuvę ant kuprinės…“

Blaivininkų judėjimas tarpukario Lietuvoje

Publikuojame viename iš Lietuvos universitetų rašytą referatą “Blaivininkų judėjimas tarpukario Lietuvoje“.

 I Tarpukario Lietuva ir alkoholis

Norint tinkamai suvokti blaivybės organizacijų ir iniciatyvų veikos prasmę, būtina pastudijuoti 1918-1940 metų Lietuvos Respublikos situaciją alkoholio vartojimo, gamybos ir pardavinėjimo sferoje. Tada bus aišku, su kuo kovojo blaivininkai, kokios buvo sąlygos jiems tai daryti, kokios nuotaikos vyravo visuomenėje.

Alkoholinių gėrimų vienam gyventojui 1920 – 1940 m. buvo parduodama 2-3 kartus mažiau negu 1913 m. ir 10-11 kartų mažiau negu 1980 m. Visose apskrityse veikė blaivybės draugijos, buvo leidžiama įvairių knygėlių, smerkiančių alkoholikus, keletas periodinių leidinių, kovojama su naminės degtinės gamyba.

Lietuvos respubliką, pasak istorikų, galima vadinti vienu blaiviausiu tautos laikotarpiu per paskutiniuosius šimtmečius. Toks vertinimas įmanomas šiandien, nes žinoma vėlesnė tautos istorija. Pagaliau rimtai prabilta apie karą ir pokarį, Sibirą ir kolektyvizaciją, „rašalo“ upes  aštuntajame dešimtmetyje.

Lietuvos respublikoje veikė Valstybinis alkoholinių gėrimų gamybos ir pardavimo monopolis, kurį saugojo Akcijų ir finansinių monopolių įstatymas bei baudžiamasis statutas.

1918 – 1940 Lietuvoje būta ir kitų alkoholinių gėrimų šaltinių. Žmonės, ypač kaime, slapta varė naminę degtinę, raugė vyną bei darė alų. Dalį svaigalų į Lietuvą atveždavo kontrabandininkai. Miestuose pasitaikydavo ir narkomanų. Baudžiamojo statuto VII priede „Farmacija“ buvo numatytos šios bausmės: nemažiau kaip šeši mėnesiai paprasto kalėjimo arba bauda iki 10 000 lt. Arba abi bausmes kartu už narkotikų įvežimą, išvežimą, pirkimą, pardavimą ir laikymą. Narkotikus ir kitus stipriai veikiančius vaistus buvo galima atsivežti tik turint specialų leidimą.

Skaityti pilną įrašą »

Manto laiškas blogo STRAIGHT EDGE LIETUVA skaitytojams

Siunčiu jums ištrauką iš savo dienoraščio. Iš tikro nesvarbu, kada jis buvo parašytas. Prašau jį paskelbti kovo 11 dienos rytą, kad žmonės, eisiantys eisenoje, spėtų šį tekstą perskaityti.

20xx.03.11
Atsikėliau anksti, kaip ir visada. Pasidariau mankštą ir prasibėgau, nesutikdamas daugiabučių rajone daugiau nieko, kas sportuotų. Bebėgant sutikau tik porą girtų studentų ir jauną merginą, panašią į prostitute, kuri tikriausiai ėjo namo po to, kai visą naktį tenkino klientą. Šlykštus vaizdas, kurį matau beveik kiekvieną savaitgalį, bėgiodamas anksti ryte šiame rajone. Tas pats ir kovo 11 rytą, tik šįkart prostitutė ėjo pro daugiabučius, ant kurių plevėsavo Lietuvos vėliava. Tikra kapitalistinės demokratinės Lietuvos iliustracija-girti studentai ir prostitutė Lietuvos vėliavos fone.
Jau praėjo lygiai 2 metai, kai aš gimiau iš naujo ir nebeesu šios valstybės, šios demokratinės ganyklos bendrapilietis. Visai nedaug, palyginus su tuo, kad apdujęs ir kvailinamas gyvenau daugiau nei 22 metus. Kiek atsimenu, didžiąją dalį savo laiko iki susiprotėjimo praleisdavau kvailoms pramogoms: krepšinio rungtynių stebėjimui, kvailų filmų žiūrėjimui, betiksliam bendravimui su kvailais žmonėmis, ėjimui į kvailus koncertus ir t.t. Bet daugiausia mano laiko ir pinigų atimdavo gėrimas. Gėrimas su šeima, gėrimas su draugais, gėrimas be tikslo. Vis atsirasdavo kokia nors proga išgerti. Nesvarbu ar tai pirmadienis, ar penktadienis, ar šventė, ar ne. Tiesiog gerdavau, kadangi neturėjau jokio tikslo gyvenime. Prie viso to, dar ir rūkydavau. Daug. Visa tai man atsiminus darosi šlykštu. Kaip aš galėjau apkvaitęs nuo šių narkotikų gyventi laisvą gyvenimą? Kiekvieną kartą, kuomet man į galvą grįžta prisiminimai apie senąjį savo gyvenimą, man kyla džiaugsmas. Džiaugsmas dėl to, kad sugebėjau išlipti iš to šūdo, kurį dauguma vadina gyvenimu. Ar tai gyvenimas? Kai esi silpnas, tikintis sistemos melu, neturintis tikslo gyvenime ir plaukiantis pasroviui su girta minia. O svarbiausia, taip gyvendamas padedi tiems, kas ir valdo šią sistemą. Kadangi silpnas žmogus yra jų įrankis kelyje į visišką tautos sutraiškymą. Tauta naikinama savo pačios žmonėmis ir daugumai tai visiškai neįdomu. O ir nebus. Nes pilnas pilvas ir sklidinas butelis yra tai, ko jiems labiausiai reikia. Ministrai, seimūnai ir kiti išsigimėliai tik ir laukia, kada palūš dar viena tautiška dvasia ir įgrius į bandą. Silpną, botagu kontroliuojama bandą. Banda žviegia, skaito DELFI ir tiki šviesia ateitimi. Tiki tol, kol neapvagiama ar neišprievartaujama viena iš bandos vyrų žmona ar draugė. Tiki tol, kol korumpuotas gydytojas neatsisako gydyti bandos gyvūno, kada nesulaukia tūkstantinio kyšio. Dar tiki tol, kol bandos jaunikliai neįbrenda į narkotikų ir prostitucijos liūną. O tada prasideda klausimai: kodėl taip atsitiko? Kodėl nėra tvarkos? Ką daro valdžia? Bet banda nesulaukia atsakymo, kadangi valdžia užsiima pedofilija ir kitomis privilegijomis, kurias automatiškai suteikia atėjimas į viršūnę.

Visą gyvenimą būčiau gyvenęs bandoje, jei ne kovo 11 prieš 2 metus. Tądien ėjau eisenoje per Gedimino prospektą. Grįžau namo ir pamačiau, kad mano ėjimas eisenoje prilygintas valstybės išdavimui: “Valstybės išdavikai!”, “Idiotai”, “Neonaciai”, “Neapykantos kurstytojai”. Tokios antraštės buvo visuose didžiuosiuose naujienų portaluose. Perskaičiau jas ir man pradėjo visą laiką galvoje suktis klausimai: kas jiems taip nepatiko, kad jie pradėjo mus keikti? Ką aš užkliudžiau? Pradėjau domėtis tais, kurių lozungai naujienų portaluose buvo garsiausi. Jų visų portretas daugmaž tas pats: dėl pinigų gyvenantys išgamos, kurie deklaruoja iliuzines pažiūras ir gyvena pelno vardan. Manyje kažkas nušvito, įvyko kažkoks praregėjimas. Supratau, kad užkliudžiau knibždėlyną, nusistovėjusį per ilgą laiką nuo 1990 metų. Pajutau, kad mano ėjimas eisenoje, mano šūkiai buvo tai, kas reiškia laisvę. O tie, kurie sveikina per televizorių su nepriklausomybės diena meluoja, iš tikro turėdami mintyse tikslą kuo daugiau uždirbti iš tų, kuriuos sveikina. Tai yra apgavystė, su kuria gyvena absoliuti dauguma Lietuvos žmonių. Jie tiki tuo, kas yra melas, purvinas melas. Ir tiems, kas meluoja, reikalingas silpnas, paskendęs pramogose žmogus, kuris jiems duos didžiausią pelną. Ar aš noriu jiems nešti ir toliau pelną? Ne! Aš gyvensiu savo gyvenimą ir kovosiu už savo tiesą. Aš nebūsiu už tai, ką jie skleidžia nuo ryto iki varo, tie persiėdę kiaulės savo ankštuose šilkiniuose kostiumuose. Velniop politiką, demokratiją ir gerbūvį. Aš nebebūsiu bandos gyvūnu!
Tą dieną aš pradėjau naują savo gyvenimą. Aišku, tik mintyse. Nes man reikėjo dar daug ką suprasti, sudėlioti į savo vietas. Visiškai mečiau gėrimą ir rūkymą, kadangi iš šių mano silpnybių pelną kaupėsi oligarchai ir jiems prijaučiantys. Ilgai gyvenus ir tikėjus tik iliuzijomis buvo sunku pereiti prie gyvenimo tiesa, garbe, valia ir ištikimybe. Bet aš nesigailiu sunkaus kelio, kurį nuėjau iki to, koks esu dabar. Ta kovo 11 visiškai pakeitė mano gyvenimą, kadangi dabar kasdieną darau dalykus, kurie man net nebūtų anksčiau šovę į galvą: kiekvieną rytą bėgioju, studijuoju ir gaunu stipendiją, lankau kovos menų treniruotes, mokausi kelių kalbų. Šie dalykai mane tobulina ir juos darydamas esu arčiau šios sistemos sunaikinimo. Tie, kurie tiki, kad kovo 11 eisenoje eina kvailiai ir netikėliai net nenujaučia, kad kuo toliau, tuo labiau ateina jų idėjos pabaiga. Ir šiandien, po pietų eidamas eisenoje, jausiu artėjančią pergalę išlaisvinant Lietuvą nuo to, kas ją veda į sunaikinimą. Nesvarbu, kad aš vienas. Tačiau galiu padaryti tai, ko nepadarė daugiau nei 3 milijonai per ištisus 20 metų. Tikiu ir žinau, kad po kiekvienos kovo 11 atsiras dar daugiau tokių, kaip aš. Tokių, kurie praregės pamatę dabartinės „laisvės“ beprasmybę. Kadangi dabar laisvi tik tie, kurie pelnosi iš „laisvės“.

Mano keliu juk neeina visi,
Mano kelias yra tai, ko bijo kiti.
Savo valia ir ryžtu geležiniu,
Galiu paversti abejingumą aštriu laisvė kardu.

Gyvenimą paleidus vėjais gailėtis nebus kada,
Juoktis, pramogauti ir kruštis bus visa dekada.
Priešas ateis, kai visi kietai miegos,
Tačiau pakils į kovą tie, kurių niekas nežinos.

Nesustabdysi jau laisvės griausmingo atėjimo,
Karštų širdžių ir valios tvirtos susiliejimo.
Gyvendami iliuzija, melu ir iškrypimu,
Jie nežino, kad susipins sau skaudžią tiesą po kaklu.

sXe Lietuva neprieštarauja šio teksto perspausdinimui Jūsų tinklalapiuose ar tinklaraščiuose, šalia teksto įdėjus nuorodą į sxelietuva.wordpress.com

Coca-cola siejama su moters mirtimi

Didelis kiekis išgerto gėrimo Coca-Cola buvo “lemiamas faktorius“, sukėlęs 30-metės moters iš Naujosios Zelandijos mirtį, rašo BBC.

Natasha Harris, kuri mirė prieš trejus metus sustojus širdžiai, per dieną išgerdavo po 10 litrų Coca-Cola gėrimo. Tai yra dvigubai didesnis kofeino ir 11 kartų didesnis cukraus kiekis už rekomenduojamą.

Coca-Cola teigia, jog nebuvo įrodyta, jog jų produktas prisidėjo prie Harris mirties. Jos šeima teigia, jog moteris turėjo priklausomybę nuo gazuoto gėrimo, o jo neišgėrus jai prasidėdavo traukuliai. Kolą ji gerdavo nuo pat ryto, o nuo ėduonies jai netgi buvo pašalinti dantys. Medicinos ekspertas Davidas Creras teigia, jog gėrimo vartojimas sukėlė širdies aritmiją – būseną, kuomet širdis plaka per greitai ar per lėtai. Creraras sako, kad išgėrus 10 litrų kolos, moters organizmas gaudavo net 1 kilogramą cukraus ir 970 miligramų kofeino. Jis teigia, kad Coca-Cola negali būti atsakinga už vartotojų, kurie išgeria didžiulį kiekį gėrimo, sveikatą.

Informacija pagal Neįtikėtini faktai

Palaikykime bendražygį

Vienas tautinio jaunimo judejimo aktyvistas, LTJS narys, kurį daug kas galbūt žino kaip anksčiau gan aktyviai pasisakiusį už “saikingą“ alkoholio vartojimą, nusprendė savo gyvenimą apvalyti nuo savęs nuodijimo. http://tautininkas.blogspot.com/2013/01/laikas-keistis.html Sveikiname Tomą žengus teisingą, bet tokioje aplinkoje labai sunkų žingsnį ir linkime stiprios valios ir blaivaus proto šiame išbandyme. 🙂