Posts tagged “sveikata

Kodėl taip sunku mesti rūkyti?

Rūkymas yra keisčiausias mūsų laikų paradoksas. Ir apie nikotino žalą visi informuoti, ir cigaretės nuolat brangsta, ir grožiui kenkia… o rūkančių vis tiek yra. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010 metais Lietuvoje kasdien rūkė 34,2 procento vyrų ir 14,4 procento moterų (20–64 metų amžiaus). Kiekvienas iš jų turi savo istoriją – kada pradėjo, kodėl pradėjo (neretai tų 20-ties dar nesulaukę), tačiau į klausimą kodėl rūko dabar, dažniausiai atsako: todėl, kad nepajėgia mesti.

Dabar jau pripažinta, kad nikotinas yra stipriausią priklausomybę sukelianti narkotinė medžiaga, o rūkymas – ne šiaip žalingas įprotis, tačiau priklausomybės liga, su kuria pačiam rūkančiajam kovoti ne visada pavyksta. Nerūkantiems sunku net įsivaizduoti abstinencijos pojūčių stiprumą. Kartais jie vaizdingai lyginami su savijauta kai labai nori šlapintis, o nėra tualeto. Nebegali nei grožėtis gamta, nei susikaupti ties knyga – visas mintis, visą esybę apima vienas vienintelis troškimas, kurį įveikti vien tik valios pastangomis labai sunku. Kodėl organizmas taip nori nikotino, kodėl taip maištauja jo negavęs?

Skaityti toliau…


Rūkymas gyvenimą sutrumpina 10-25 metais

Docentas Alfredas Bagdonas – Kauno klinikinės ligoninės pulmonologas – naujienų agentūrai ELTA aiškino, jog pasirinkę šį žalingą įprotį – rūkymą, turi žinoti: tabako rūkymas 10-25 metais sutrumpina gyvenimo trukmę.

Skaityti toliau…


Didvyriai?

„Dalis jaunimo iki šiol laikosi neteisingo ir kenksmingo įsitikinimo, kad girtavimas yra kažkokio didvyriškumo požymis, sektinas pavyzdys.“ – V. Bernšteinas

O kaip gi taip jaunimui negalvoti? Juk dažnas net ir trečią dešimtį metų perkopęs “kultūringo gėrimo“ veteranas “pagatavas“ pasigirti, progai pasitaikius “aai, aš tai stiprus, galiu nors ir dešimt alaus bokalų išgert ir nepasigersiu!“ – suprask, rimtas vyras, tikras didvyris, juk ne kiekvienas ištižėlis gali tiek pakelti.
Jaunimas, dar bent dauguma, nėra taip atbukinę savo organizmo, kad jis nebeduotų signalo, kai būna apnuodyjamas alkoholiu, tad pasigeria dažniau. Tačiau kas nėra grdėjęs, o gal net ir pats nėra didžiavęsis, kai po “šaunių“, triukšmingų vakarėlių nieko nebeprisimena ką veikęs? Šiandien “tūsas“ būna geras tada, kai nieko neprisimeni. Daugelis tai pasakoja su šiokia tokia ironija, tačiau daug stipriau tarsi didžiuojasi, kad gulėjo kur girti po stalu, ir nieko neprisimena.
Kodėl apgailėtinas pasivoliojimas girtam, dingusi atmintis dėl apnuodyto alkoholiu organizmo (žuvusių smegenų ląstelių), visos nesąmonės prkrėstos esant neblaiviam šiandien laikomas didvyrišku elgesiu, šaunių žmonių bruožu, linksmybių “vinimi“?
Pirmyn didvyriai, apginkim Tėvynę, juk mes akmenys ir ugnis…