Posts tagged “Video

Juozas Kančys – blaivybės skleidėjas 1927-2009

Nors Juozas partizanu ir netapo, bet patriotiškoje šeimoje ir aplinkoje brendusio žmogaus širdyje visą laiką ruseno laisvės troškimas, įkūnytas puoselėjant blaivybės idėjas. Juozo iniciatyva pirmasis renginys be jokio alkoholio įvyko 1973 metais gimtajame kaime, minint tėvo Igno Kančio 75-erių metų jubiliejų. Susirinkę žmonės mokėjo įdomiai ir prasmingai švęsti be jokių svaigalų. Brendo sumanymas blaivybės idėjas skleisti visuomenėje – tuo tikslu buvo telkiami bendraminčiai, rengiamasi negirdėtai sovietmečiu blaivystės misijai. 1981-ųjų birželio pradžioje įkuriamas statybininkų blaivystės klubas, pasivadinęs „Sąjūdžio“ vardu. J. Kančys išrenkamas pirmininku. Rugsėjo dvyliktąją „Orgtechstatybos“ salėje įvyko didelis renginys: gėlių ir bealkoholinių gėrimų paroda, kuklios vaišės, šokiai. Kažkas padainavo kupletus apie brandaus socializmo laimėjimus. Beje, visa blaivininkų veikla turėjo aiškų rezistencinį pobūdį, neleido užsnūsti tautinei sąmonei, skatino būti ištikimiems etninėms tradicijoms, nepasiduoti rusifikavimui. Valdiškos įstaigos blaivininkų neįsileisdavo. Vasarą priglausdavo gamta, žiemą tekdavo samdytis šeimyninių pobūvių saloną. Partiniai bosai ėmėsi represijų: J. Kančį pervedė į žemesnes pareigas, sumažino atlyginimą, o 1988 metų žiemą „Vakarinėse naujienose“ pasirodė šmeižikiškas straipsnis apie jį. Bet nėra to blogo, kuris neišeitų į gera – buvo išreklamuota klubo veikla, pradėjo plaukti nauji prašymai priimti į klubą. Visas straipsnis…

Čia rasite filmuką apie Juozą Kančį


Penktadienių karių mūšiai (su gyvenimu)

Na, juk ir baltas kultūringas žmogus turi kartais pailsėt ir atsipalaiduoti savaitgaliais kokiam bare, ką? Juk vis gi, toks gyvenimas…?


“Treneris“

Rusiškai, bet kas gi nesupras…


Metas pabusti!

Kol patriotai kovoja už Tėvynę labai savotiškais būdais – koncertuose sukdamiesi “vienybės rateliuose“ ir dainuodami kokie gi mes visi dideli tautos gynėjai, pasaulyje vis tiek nesiliauja vykti dalykai, kuriuos, rodos daugelis kaip suvokiame. Tačiau kažkodėl šiandien visi įsitikinę, kad už Tėvynę reikia būtinai mirti, įrodant savo patriotizmu degančią meilę, ir laukia nesulaukia tos paskutinės valandos, kurią jie atstovės už savo tautą, ir “garbingai mirs kovoję iki galo“.

Gal jau laikas atsibusti? “Mirti už Tėvynę“ visada atsiras laiko ir galimybių, tačiau išdrįsk dėl jos gyventi! Jau šiandien turime daugybę problemų savo tautoje, netolimoje ateityje jų ateist dar daugiau,  tai pradėkim jas spręsti, ruoškimės ateities negandoms (kurios jau vyksta kitose EUCCP valstybėse) būkim aktyvūs! Išsivalykim savo kūnus ir protus nuo visokio šlamšto, būkim stiprūs, nes tik tokie galėsim atlaikyti ir vėl atsiaučiantiems vėjams iš rytų, ar  vakarų.