Anoniminių alkoholikų gretose – premijų laureatai, ministrai, prezidento patarėjai, kunigai

Delfyje pasirodė straipsnis, nelabai suderinamas su vienais iš delfio rėmėjų, kurių itin reprezentatyvius degtinės butelaičius dažnai  mėgsta įtraukti į savo portalo dizainą. Galbūt alkopramonė ir vėl sužaidė, kaip ir remdama visokias antialkoholines socialines reklamas, tačiau kaip bebūtų, paskaityti įdomu.

“Savo gyvavimo 20-metį švenčianti Anoniminių alkoholikų (AA) savipagalbos grupių „12“ draugija paneigia visuomenėje vis dar gajų mitą, kad alkoholikas – kretantis, pamėlęs, prie konteinerių besirausiantis bomžas. Šie žmonės, pasiekę finišo tiesiąją, sudaro tik 3-4 proc. visų alkoholikų. Dauguma likusiųjų – normalūs, sėkmingi, dirbantys žmonės. Nerimą kelia tai, kad pastaruoju metu AA gretose daugėja vos 20-ties sulaukusių jaunų žmonių, kurie pradėjo gerti dar paauglystėje.  <…>

Šiuo metu Lietuvoje veikia per 120 AA „12“ grupių, dar apie 20 jų yra Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, kur didelės emigravusių lietuvių bendruomenės. Ši draugija nesudarinėja narių sąrašų, nerenka jokių nario mokesčių, tad tikslaus šias grupes lankančių žmonių skaičiaus niekas nežino. Manoma, kad jų gali būti apie 3 tūkst. Vienintelė sąlyga jas lankyti – norėti atsikratyti šios priklausomybės. Deja, tai pavyksta ne visiems – vos 10 proc. čia apsilankiusiųjų. Likę šias grupes meta. Vien iš šių skaičių jau galima susidaryti vaizdą apie alkoholizmo paplitimo mastus. Oficialiai priklausomybės ligų centruose alkoholizmo diagnozė nustatyta 100 tūkst. gyventojų, tačiau realūs skaičiai, anot AA senbuvių, kur kas didesni ir siekia iki 10 proc. mūsų visos visuomenės.

Visuomenėje vis dar įprasta manyti, kad alkoholikas – tai drebantis, pamėlusia nosimi, po konteinerį besirausiantis žmogus. Anot AA narių, tokių yra tik 3-4 proc. Mat alkoholizmas – ilgas procesas, o šis konteinerinis variantas – tik finišas.

„Žmonės atrodo skirtingai, o pusė jų – visiškai normalūs, niekuo neišsiskiriantys, sėkmingai dirbantys. Pas mus ateina patys įvairiausi – vairuotojai, menininkai, rašytojai, nacionalinių premijų laureatai, ministrai, prezidento patarėjai, kunigai. Pastebime, kad pastaruoju metu ateina vis jaunesni žmonės. Anksčiau žmonės krizę pajusdavo dažniausiai sulaukę brandos – apie keturiasdešimtmetį, kai gyvenimas jau imdavo griūti. Dabar pasirodo ir dvidešimtmečiai. Net nuostabu, kada jie spėjo prasigerti. Pasirodo, pradėjo gerti nuo keturiolikos. Mes atėjome jau viską praradę, o jie ateina tada, kai ima jausti, kad gali viską prarasti. Ši nūdienos pozityvaus mąstymo savybė yra labai gera“, – įžvalgomis su DELFI dalinosi jau 20 metų be lašo alkoholio gyvenantys AA nariai. <…>

Pasak buvusių alkoholikų, yra dvi grupės geriančiųjų – vieni geria po mažai, bet beveik kasdien, kiti geria 2-4 dienas daug, tačiau po to savaitę gali negerti. Jų teigimu, puikus kandidatas į alkoholikus – veiklus, mėgstantis bendrauti, sėkmingas verslininkas, kuris savaitgaliais atsipalaiduoja gerdamas. Žmogus, manantis, kad neturi problemų dėl alkoholio, turėtų sunerimti jau tada, kai išgirsta pirmą pastabą dėl gėrimo iš artimųjų. Deja, raudona lemputė dažniausiai neužsidega. Kol žmogus pats nepradės jaustis blogai, jokie moralizavimai nepadeda. “

Visas straipsnis…

Parašykite komentarą