Mokslas

Mokslas po truputį įrodo alkoholio keliamą degeneraciją

Akoholis palieka žymę jaunuolių DNR

Meksikoje mokslininkų kartu su studentais atliktas tyrimas nustatė, kad ir nedidelis savaitgaliais jaunimo suvartojamas alkoholio kiekis kenkia jų DNR. Iki šiol nebuvo tirta, koks yra alkoholio poveikis jaunų žmonių DNR, rašo parentherald.com

Grupė buvo padalinta į dvi dalis: kontrolinė studentų grupė, kuri savaitgaliais nevartojo alkoholio ir kita grupė, kuri vartojo alkoholį. Tyrimui atrinkti 18 – 23 metų amžiaus studentai, o jų suvartoto alkoholio kiekis – 118 gramų alkoholio – maždaug pusantro litro alaus.

Mokslininkai nustatė, kad tie, kurie vartojo alkoholį, patyrė dvigubai didesnę oksidacinę žalą, nei kontrolinė grupė. Nusprendus patikrinti poveikį DNR nustatyta, kad alkoholį vartojusių jaunuolių ląstelės buvo paveiktos labiau. Kontrolinė grupė turėjo 5,3 karto mažiau pažeistas ląsteles.

Visas straipsnis – Technologijos.lt >>>

Reklama

Jei viską vadintume savo vardais (tęsinys)

Kas gi nutinka mūsų organizmui, kai alkoholį vartojame kaip gėrimą? Pažvelkime, kokias išvadas apie alkoholio vartojimą padarė mokslininkai. Ir pirmiausiai – viena iš kompetentingiausių sveikatos organizacijų – Pasaulinė Sveikatos Organizacija.

Pasaulinė Sveikatos Organizacija (PSO) – vadovaujanti ir koordinuojanti tarptautinę sveikatą valdžia Jungtinėse Tautose. Joje dirba daugiau nei 8000 visuomenės sveikatos ekspertų. Jie ruošia sveikatos rekomendacijas ir standartus bei padeda šalims spręsti visuomenės sveikatos problemas.

1975 metais Pasaulinė Sveikatos Organizacija 28 sesijos metu pripažino alkoholį narkotiku, žalojančiu žmonių sveikatą. Tai labai svarbi mokslininkų išvada, kuri padaryta, remiantis išsamiais daugiamečiais tyrimais.

Štai kokias griaunančias savybes įgauna alkoholis, kai naudojamas ne pagal paskirtį, o kaip gėrimas:

– Turi narkotinę savybę – po kelių alkoholio pavartojimų išsivysto prisirišimas, vadinamas alkoholine priklausomybe.

– Tai psichoaktyvūs (veikiantys psichiką) narkotikai, veikiantys centrinę nervų sistemą ir keičiantys smegenų funkcijas: kinta nuovoka (įžvalgumas), sąmoningumas, nuotaika, gebėjimas suprasti, elgesys.

– Gyvam organizmui alkoholis – stipriai veikiantis nuodas: mutageninis, neurotropinis, protoplazminis, kancerogeninis ir t.t..

– Toksinė dozė alkoholio smegenims – 19 gramų etanolio, kepenims – 90 gramų etanolio per parą, jo poveikis išlieka nuo 8 iki 20 parų. Jei sveikas žmogus su sveikomis kepenimis, inkstais ir smegenimis kasdien išgers tokią dozę, tai priklausomybė alkoholiui išsivystys per 7-12 mėnesių, o po poros tokio vartojimo mėnesių pradės didinti dozę.

– PSO: alkoholinė priklausomybė išsivysto, kai savaitinė išgeriamo alkoholio dozė – 150 ml stipresnių nei 25 laipsniai gėrimų. Alkoholizmas greičiausiai išsivysto vartojant silpnus alkoholinius gėrimus. Atminkime, kad bet koks gėrimas, turintis virš 1,5% yra alkoholinis gėrimas!

– Alkoholiui organizme rūgštėjant, formuojasi nuodinga medžiaga – acetaldehidas, kuris sukelia chronišką organizmo intoksikaciją – acidozę. Ypač stiprų poveikį acetaldehidas daro ląstelių sienelėms – stimuliuoja aterosklerozę, alkoholinį hepatitą, alkoholinę encefalopatiją.

– Įlašinus spirito į kraują, jis sutraukiamas akimirksniu, tuo tarpu natūraliai sveiko žmogaus kraujas sukreša per 10-15 minučių. (daugiau…)


Jei viską vadintume savo vardais (via ruvi.lt)

Tuomet, žinoma, nebūtų tiek painiavos ir klaidų mūsų gyvenime. Viena iš daugiausiai apaugusių mitais sričių – alkoholio vartojimas. Jis jau siejamas ir su kultūringumu, ir su taurumu, ir su sveikata, ir su švente, t.y., alkoholiui suteiktos nebūtos savybės, kuriomis ilgainiui žmonės patiki.

O kas būtų, jei viską, kas susiję su alkoholiu, vadintume savo vardais? Pabandykime išsiaiškinti, kur esame suklaidinti. Pradėkime nuo naudingų (taip, yra ir tokios!) alkoholio savybių – tam, kad susidarytume kuo aiškesnį vaizdą.

Taigi:
(daugiau…)


Liberalėjant požiūriui į nėštumą, vienas iš 100 kūdikių turi su alkoholiu susijusių pažeidimų

Šiandien nėštumas nelaikomas liga, todėl nėščių moterų gyvenimo būdo medikai taip griežtai neriboja, kaip anksčiau. Pavyzdžiui, nėščiosioms nebedraudžiama keliauti, jos skraido į tolimus kraštus, sportuoja ir neatsisako daugelio kitų gyvenimo malonumų. Tačiau specialistai prabilo apie pavojingą tendenciją, susijusią su alkoholiu. Anot jų, daugėja moterų, kurios ir nėštumo metu po darbo savaitės atsipalaiduoja vartodamos alkoholį. Šio reiškinio pasekmės – išsigimimų turintys vaikai. Rokiškio atvejis, kai gimė girtas vaikas, Lietuvos medikams taip pat jokia naujiena.

„Apie alkoholį teko prisiklausyti visokių mitų. Kadaise buvo taikomas mistinis gydymas skiriant nedidelį kiekį alkoholio, kai grėsdavo persileidimas. Esą alkoholis atpalaiduoja gimdos raumenis. Tačiau kad taip nutiktų, iš tiesų reikėtų labai didelių jo dozių. Dar vienas mitas, kad šaukštas konjako nėščioms moterims padeda nusiraminti, kai jos sudirgsta. Jei moteris kasdien po šaukštą vartos alkoholį, gali pagimdyti naujagimį, kuris jai tikrai nesukels didelio estetinio pasitenkinimo. Būna ir tokių atvejų, kai nėštumo metu keičiasi moters skonio suvokimas ir jos pradeda norėti, pavyzdžiui, šampano ar tam tikros rūšies likerio“, – teigė Vilniaus gimdymo namų direktorė doc. dr. K. Mačiulienė.

„Nors su šiuo sindromu gimsta apie 3 vaikus iš 1000, tačiau egzistuoja ir kitokia statistika, pagal kurią iš 100 kūdikių vienas turi pažeidimų, susijusių su alkoholiu. Taigi tai pakankamai dažna. Pažeidimų spektras labai platus – nuo įvairių apsigimimų iki tipiškos alkoholinio sindromo išvaizdos, kurį vėliau lydi psichikos, vystymosi ir kitokie sutrikimai. Mat daug kas priklauso ne tik nuo motinos išgerto kiekio, bet ir kaip jos organizmas toleruoja alkoholį, kaip veikia jos kepenys, kuriose skaidoma 90 proc. alkoholio. Taip pat teigiama, kad apie 20 proc. priešlaikinių gimdymų susiję su alkoholio vartojimu“, – pasakojo Vilniaus gimdymo namų gydytojas neonatologas Vladimiras Chijenas.
Gali susidaryti įspūdis, kad visi šie nemalonumai gresia tik girtaujančios, asocialios moters kūdikiui, tačiau pastaruoju metu specialistai vis dažniau kalba apie savaitgalinių išgėrimų sindromą. Pavyzdžiui, visą savaitę tvarkingai gyvenanti moteris penktadienį-šeštadienį atsipalaiduoja pernelyg nenormuodama alkoholio kiekio. Anot pašnekovo, teigiama, kad šis įprotis, kai vienu metu į organizmą patenka didelė alkoholio dozė, vaisiui kenkia netgi labiau nei moteris vartotų alkoholį dažniau, bet mažesnėmis dozėmis.

Skaityti visą straipsnį Delfi.lt


Paprastas pasirinkimas: alkoholis ar gyvenimas?

Alkoholis ar geras virškinimas?

Greičiausiai daugelis žmonių, mėgstančių „saikingai išgerti“, vis dėlto paprieštaraus. Juk truputį išgerti galima? Nuo tiek nieko neatsitiks… Nedidelis suvartoto alkoholio kiekis dar niekam nepakenkė… O kokia gi yra ta saugi dozė? Visai įmanoma, kad tokio kiekio iš viso neegzistuoja. Jeigu moteris kasdien suvartoja vos po 50 ml degtinės (vyrų atveju dozė būtų dvigubai didesnė – 100 ml), tai gali paskatinti bakterijų augimą (SIBO) ir dauginimąsi plonojoje žarnoje. Atrodytų, o kas čia blogo? Juk daugelis tikina, kad nedidelis suvartoto alkoholio kiekis tik gerina virškinimą… Deja, bėgant laikui, tai gali baigtis rimtais nemalonumais – pavyzdžiui, ima pūsti pilvą, prasideda meteorizmas, skausmai, vidurių užkietėjimas ir diarėja. Ar tai tikrai gero virškinimo kaina? Ar norite tiek mokėti už „saikingą malonumą“?

Paprastai plonojoje žarnoje yra palyginti nedaug bakterijų (kas kita – storoji žarna). Pacientų, kurių medicininėje kortelėje įrašomas trumpinys SIBO, plonojoje žarnoje galima aptikti neįtikėtinai daug bakterijų. Savaime suprantama, kad visa tai nepraeina be pasekmių, žmogaus organizmas dėl to nukenčia. Mikroorganizmai praryja per daug maistinių medžiagų, tad galiausiai mūsų organizmui jų ima smarkiai trūkti, ilgainiui išsivysto nepakankamumas. Be viso to, maistinių medžiagų plonojoje žarnoje skaidymo metu susidaro labai daug dujų, žmogus ima skųstis meteorizmu.

Tiesa ta, kad 95 % šiame tyrime dalyvavusių asmenų, saikingai vartojusių alkoholį (kartais – netgi mažiau nei po 50 ml degtinės per dieną), nesugebėjo išvengti virškinamojo trakto dispepsijos. (daugiau…)


V. Sakas apie šlamštą, kuriuo mintame. Mėsa.

Nepriklausomo mitybos ir kulinarijos eksperto Vincento Sako atsakymas į žurnalistų dažniausiai užduodamus klausimus.

Penkiolika metų dieną iš dienos savo straipsniuose, interviu, pokalbiuose per TV ir radiją, savo paskaitose, kurias skaitau mokyklose, bendruomenėse, seniūnijose, aiškinu, kad maisto prekių parduotuvėse maisto prekių iš vis nėra, nes ten parduodami tik maisto produktų surogatai. Nėra duonos ir kepinių, nėra pieno produktų, nėra mėsos produktų, nebėra net gerų kruopų ir grūdų, daržovių, vaisių ir uogų, o viskas, kas supakuota yra žalinga žmogaus organizmui, – nuodai.
Ir niekas tuo netiki, bijo net žinoti. Žmonės nuo tokios mitybos virto biomase, o biomasė ir visko bijo, ir jau nebemoka ir dar labiau bijo mąstyti…
Net kai vaikai ir jaunimas akropolius, bigus, megas, ozus ir kitus žmonių pinigus šluojančius gigantus pradėjo vadinti gavnopoliais, šūdlendais, jų tėvai ir seneliai niekaip negali įsisąmoninti, kad vaikų lūpomis sakoma tiesa…

Kuo kenksmingos įvairios dešros. Kas į jas dedame ir kaip įvairūs priedai kenkia mūsų sveikatai?

1. Priklausomai nuo žmogaus amžiaus, sveikatos stovio, geografinės gyvenamosios vietos, piniginės apimties, kaip auginami galvijai, kokiu pašaru jie šeriami, kaip jie skerdžiami, kokia yra dešrų gamybos technologija (o gamybos technologijų yra keliolika tūkstančių, – tai kokias dešras turite omenyje?), mėsos kokybės, rūkymo, džiovinimo, vytinimo, gamintojo požiūrio į pirkėją, gamintojo sąžiningumo ir jo supratimo savo krašto kulinarijos paveldo ir pan. priklauso įvairių dešrų dar įvairesnė kokybė ar kokybės nebuvimas.
2. Kalbant vien tik teisybę, tai beveik visos Lietuvos mėsos įmonės dešras gamina ne iš geriausios rūšies mėsos, o iš atliekų, dedant į jas cheminius žmogaus, ypač vaikų organizmui pavojingus priedus: skoniklius ir skonio sutvirtintojus, spalviklius, kvapiklius, konservantus, mėsos kokybės ir išvaizdos palaikytojus, genetiškai modifikuotus baltyminius priedus, cheminius mėsos masės didintojus.
3. Visus be išimties vaikams skirtų dešrelių gamyklas reikėtų šiandien pat sunaikinti, o jų savininkus už Lietuvos vaikų genocidą susodinti į kalėjimą iki gyvos galvos. Juk tai jų pastangomis mokyklose liko tik 12% sveikų vaikų !!!
4. Lietuvoje kiaulienos mėsos iš vis nebėra (išskyrus vieną kitą ūkininką, kuris tik savo reikmėms augina kiaules). Ir parduotuvėse, ir turguose, ir net „ūkininkų turgeliuose“ šiandien visi kaip vienas prekiauja ne kiaulių, o kiauliagyvių mėsa, kurios auginamos Lietuvoje danišku cheminiu greituoju smirdančiuoju būdu arba yra atvežtos iš Lenkijos ar kitų užsienių, kur taip pat auginamos tuo pačiu danišku cheminiu greituoju smirdančiuoju būdu. Cheminiais ėdimo skatintojais, augimo stimuliatoriais, cheminiais vaistais, cheminiais inhibitoriais ėsdinami paršeliai jau nebegali natūraliai augti, jų organizmas nebegali natūraliai, pagal gamtos dėsnius suformuoti kūno raumenis ir riebalus, mėsą. Paršeliai virsta ne kiaulėmis, o chemizuotais kiauliagyviais, todėl ir jų mėsa yra pavojinga žmogaus sveikatai ir ypatingai nuodinga vaikų organizmui, sukelianti ne tik spuogų augimą bet ir įvairias ligas. Kuo daugiau kiauliagyvių mėsos, – tuo daugiau Lietuvoje spuoguotų panelių, jaunimo, vaikų ir net suaugusių, tuo daugiau įvairių susirgimų ir tuo didesnis vaistinių pelnas…
5. Tas pats sakytina apie jautiena, tos pačios bėdos su importine aviena. Vien tik Lietuvoje augintų ėriukų ir avių mėsa, kurios natūraliai ganosi ekologinėse pievose ir pakrūmėse, nėra šeriamos cheminiais augimo skatintojais, dirbtiniu pašaru, galėtų būti skirta žmonių mitybai. Gaila, tik, kad Lietuvoje nėra specializuotos avių skerdyklos, kurioje avys būtų skerdžiamos pagal Halalo kanonus ir taisykles.
6. Bet didžiausia nelaimė mūsų mitybai ir didžiausias nuodas vaikams bei jaunimui yra vištagyvių ir kalakutagyvių mėsa. Norite asmeniškai įsitikinti – pamėginkite išvirti sultinį iš maisto prekių pirkti vištagyvio ir iš kaime pirktos kieme bėgiojusios ir lesiojusios vištos. Tai ką pamatysite, ką užuosite, ką paragausite – bus Jums akivaizdus atsakas į visas abejones ir klausimus.
7. Norint kompetentingiau, išsamiau atsakyti į šį klausimą, reikėtų imti kiekvieną dešrą ir ją ištyrus, pasakyti visą tiesą. (daugiau…)


Rūkymas gyvenimą sutrumpina 10-25 metais

Docentas Alfredas Bagdonas – Kauno klinikinės ligoninės pulmonologas – naujienų agentūrai ELTA aiškino, jog pasirinkę šį žalingą įprotį – rūkymą, turi žinoti: tabako rūkymas 10-25 metais sutrumpina gyvenimo trukmę.

Skaityti toliau…